Lietuva nesugeba susiskaičiuoti, kiek turto ji valdo

Naują valdančiąją koaliciją lipdantys „valstiečiai“ žada ne tik didesnes pensijas, atlyginimus, bet ir pigesnius vaistus, alkoholio prekybos monopolį ir net valstybinį banką.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Nov 2, 2016, 5:58 AM, atnaujinta May 9, 2017, 7:15 PM

Neaišku, kas iš šio sumanymų paketo bus realiai įgyvendinta, bet kai kurie užmojai ekonomikos ekspertams jau sukėlė nerimą.

Ar atpigtų vaistai įsteigus valdiškų vaistinių tinklą? Ar pagyvėtų ekonominis gyvenimas šalies regionuose, jei būtų įkurtas jų plėtrai skirtas valstybinis bankas bendrovės „Lietuvos paštas“ pagrindu? Tuo galima abejoti.

Šių sumanymų kritikai sako, kad pasekmės būtų priešingos, nei žada politikai.

Vaistai pabrangtų, nebent valstybė imtųsi subsidijuoti vaistines, o bankas bankrutuotų, kaip jau anksčiau nutiko visiems valstybės kontroliuojamiems bankams, dalijusiems rizikingas paskolas į kairę ir į dešinę.

Per Seimo rinkimų kampanijos debatus „valstiečiai“ pliekė valdžią už neefektyviai naudojamą valstybės turtą, bet konkrečių receptų padėčiai gerinti nesiūlė.

Tiesa, jų partijos programoje žadama depolitizuoti valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą, perduoti dalį viešųjų paslaugų nevyriausybinėms organizacijoms.

Be kita ko, „valstiečiai“ įsipareigoja atlikti valstybės ir savivaldybių valdomo turto auditą ir pagal tai spręsti, kaip toliau jį panaudoti, nuomoti ar privatizuoti.

Tačiau per rinkimų vajų beveik nebuvo pastebėta, kad Valstybės kontrolė (VK) šį darbą jau atliko ir tai darė ne pirmą kartą.

Visuomenės dėmesį labiausiai atkreipė VK audito išvada, kad Valstybės investicijų programa siekia 10 mlrd. eurų, o daugybė abejotinos naudos projektų tęsiami metų metais ir tolydžio vis brangsta.

Tačiau VK auditas dar kartą atskleidė ir tai, kad jau sukurtas valstybės bei savivaldybių turtas valdomas neefektyviai, iš jo nesulaukiama tiek naudos, kiek gautų bent kiek sveiko proto turintis privatus savininkas.

Stebina, kad iki šiol valstybė neįstengia net gerai suskaičiuoti, kokios vertės turtą ji valdo. VK konstatavo, kad finansinių ataskaitų informacija nėra teisinga, stinga duomenų apie visą valstybinės žemės vertę.

Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad neužregistruota net trečdalio laisvos žemės fondo teritorijų, nesuskaičiuota, kokia visų valstybinių miškų vertė, nors valstybės politiką įgyvendinančiai Žemės tvarkymo ir administravimo programai pernai skirta 28 mln. eurų.

Auditoriai metė kritikos akmenį į šįmet kelių skandalų sukrėstos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), valdančios apie 13 proc. Lietuvos teritorijos, daržą.

Ši įstaiga atsakinga, kad valstybinė žemė būtų valdoma ir naudojama vadovaujantis visuomeninės naudos ir efektyvumo principais, bet nuolat kaip yla iš maišo lenda jos grobstymo, neskaidrios nuomos, asmeninio pasipelnymo ar valdininkų piktnaudžiavimo tarnyba faktai.

Todėl ypač pasigendama geresnės NŽT sprendimų vidaus kontrolės.

Tiesa, per šių metų pirmąjį pusmetį NŽT atliko 6 tūkst. valstybinės žemės naudojimo kontrolės patikrų ir žada ypač daug dėmesio skirti lengvatinėmis sąlygomis išnuomotiems sklypams, pirmiausia esantiems komerciškai patraukliose vietose.

NŽT pasiūlė didinti baudas už savavališką valstybinės žemės užėmimą (miestų teritorijose – net penkis kartus).

Tuo metu VK auditoriai rekomendavo nustatyti tvarką, kuri leistų sparčiau užkirsti kelią neteisėtam tokios žemės naudojimui arba įteisinti jos panaudą, garantuojant, kad valstybė gaus iš to naudos.

Vis dėlto neaišku, ar tai pažabos savavaliautojus, kurie dažnai naudojasi valdininkų protekcija, juos papirkinėja.

Juk kaip kitaip privatus asmuo įsigudrintų parduoti ilgalaikės lengvatinės valstybinės žemės nuomos teisę po 23,7 tūkst. eurų už arą? NŽT net 15 metų nekontroliavo, kaip buvo naudojamas šis nereikalingam statiniui eksploatuoti išnuomotas sklypas.

Keisčiausia, kad prieš savivalę metų metais užmerkiamos akys net visuomenei žinomiausiose šalies vietose.

Antai šią vasarą paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybės planams Neries pakrante Žvėryno rajone nutiesti dviračių taką kliudo tai, kad ten įsikūrę asmenys yra įsibrovę į valstybines teritorijas ir aptvėrę tvoromis ar gyvatvorėmis apželdinę savo sklypus.

Visuomenės reikmėms skirtoje žemėje atsirado net išgrįsti plotai su batutais ir sūpynėmis.

Savivalės ženklų yra ir Pavilnių bei Verkių regioniniuose parkuose.

Čia pastebėta abejotino legalumo statybų, neteisėto valstybinio miško kirtimų, įtartinai užvertų teritorijų.

Tokie faktai piktina visuomenę, nors dar neaišku, ar net pasitvirtinus neteisėtai veiklai tai paskatins valstybės institucijas pagaliau įvesti tvarką bent parkuose ar draustiniuose.

Matyt, dar didesnė finansinė žala daroma, kai apsukriems verslininkams pusvelčiui perleidžiamos teritorijos, kurios jiems krauna milijonus, o valstybei lieka riestainio skylė.

Vadinasi, laimėjusioms Seimo rinkimus politinėms jėgoms, ko gero, pirmiausia vertėtų pasirūpinti, kaip būtų galima daugiau naudos sulaukti iš dabar valstybės valdomo turto, užuot planavus prieštaringai vertinamas naujas valstybines įmones.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.