Tokia praktika jau daugelį dešimtmečių taikoma Suomijoje, kodėl gi jos neįgyvendinus Lietuvoje, sako „valstiečiai“.
Prekybininkai teigia, kad toks monopolis įmanomas tik teoriškai ir praktikoje tikrai nebus įgyvendintas.
Apie tai, ar valstybinis alkoholio prekybos monopolis galėtų veikti mūsų šalyje, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
– Valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomas valstybinis alkoholio monopolis – tam kad šis siūlymas būtų įgyvendintas, reiktų keisti Konstituciją, kuri draudžia monopolizuoti gamybą ir prekybą. Akivaizdu, kad tai supranta ir „valstiečiai“, kurie pradėjo kalbėti šiek tiek nuosaikiau, tačiau idėjos neatsisako. Kaip keistųsi situacija, jeigu „valstiečiams“ visgi pavyktų įgyvendinti šį siūlymą?
– Taip ir pasikeistų – valstybė turėtų užsiimti šia, šiuo metu konkurencinga, vieno verslo segmento veikla. Akivaizdu, kad kainos padidėtų. Kuo mažesnė parduotuvė su mažesniu asortimentu, tuo labiau pasijaustų kainų padidėjimas tos parduotuvės klientams. Tai elementaru. Jei man išlaikyti parduotuvę reikia 1000 eurų, aš jį susirenku iš 10 prekių.
Jei lieka 9 prekės – aš tą 1000 turiu padengti iš likusių prekių, reiškia, padidinu kainas likusioms. Kai valstybė galvoja dalį prekių, apyvartą ir kartu pelningumą paimti iš kasdieninio vartojimo prekių, ne šiaip kažkokio sudėtingo verslo, kur reikalingas verslo įsikišimas, pasireikštų vienareikšmiškai – kainų padidėjimu. Koks jis būtų, sunku prognozuoti.
– Kai atsirado siūlymas, kuris po to buvo įgyvendintas, uždrausti degalinėse prekiauti alkoholiu, buvo kalbama apie tą patį – kils kainos, bus atleidžiami darbuotojai. Ar Jūs, kalbėdamas, kad kils kainos ar bus atleisti darbuotojai, turite pagrįstus skaičiavimus, kaip alkoholio monopolis pakenktų prekybininkams?
– Su degalinėmis nėra tikslinga lyginti – kainos negalėjo didėti, nes didžioji dalis alkoholio parduodama parduotuvėse. Valdžiai iš degalinių atėmus šį prekių segmentą, nė vienas prekybininkas nenubraukė ašaros. Valdžia savo rankomis atidavė tam tikrą segmentą į prekybininkų rankas, eliminavę iš to verslo degalines.
Šis monopolio siūlymas yra labai puikus strateginis sprendimas, kitas klausimas ar specialiai, ar nespecialiai „valstiečių“ ir jos vadovų, nes visi kalba apie monopolį, kuris įmanomas tik teoriškai. Jis tikrai nebus įgyvendintas. Valstybė tikrai nestatys parduotuvių ir viešųjų pirkimų įstatymų nekeis, kad kiekvienai alkoholio partijai skelbtų konkursą. Nebus to. Kalbėdami apie tai visi pradėjo galvoti, kad specializuotos parduotuvės tarsi norma, jos turėtų būti.
– Naujoji valdžia teigia, kad bus einama iki galo. Jei nebus monopolio, bus specializuotos parduotuvės.
– Mes ir norėtume apie tai kalbėti. Jei tas kelias pasirinktas, tai visi garsiai kalbėkime apie priežastis, kodėl tai daroma, tačiau daugiau reiktų kalbėti apie pasekmes.
– Kokia prekybininkų nuomonė šiuo klausimu?
– Specializuotos parduotuvės šiuo metu Lietuvoje neturi jokio kito pagrindimo, tik vienintelį argumentą – Skandinavijos šalių pavyzdį, kuriose vos ne šimtmetį jos yra, šalys į Europos Sąjungą įstojo su tokia forma. Lietuvoje specializuotų parduotuvių pasekmė labai paprasta – tie, kas turi pinigų ir techninių galimybių, tą pasidarys, o kas neturi – užsidarys ir persikvalifikuos tik į alkoholio parduotuves.
Bemaž visos partijos, gal tik „valstiečių“ nesu girdėjęs, kalba apie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą. Valdžia savo rankomis uždarys labai didelę dalį, kalbam apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių darbo vietų. Nebus logikos mažai parduotuvei, kuri neturės pinigų ar techninių galimybių pasidaryti atskiro įėjimo, kasos, darbuotojo, konkuruoti su didesniais prekybos tinklais, kurie turės pinigų ar techninių galimybių pasistatyti priestatą ar pergrupuoti parduotuvę.
– O jei tai sumažins alkoholio vartojimą?
– Čia yra priežastys, apie kurias turėtume galvoti – ar tikrai sumažins ir ar šis sprendimas ką nors Lietuvoje pakeistų. Jei būtų studija padaryta būtent Lietuvai ir tai įrodyta, nemanau, kad kažkas kalbėtų.
– Jūs patys pasiūlėte, įgyvendinote asmens dokumentų rodymą perkant alkoholį, bet tai po to buvo atšaukta. Tada skaičiavote, kad per tą laikotarpį, kuomet buvo rodoma, parduota 9 proc. mažiau, nei praėjusiais metais.
Tai reiškia, kad viską, ką siūloma padaryti valstybės lygiu, gali padaryti privatus verslas. Jei verslininkai nori, gali pakelti kainas, prašyti dokumentų, atidaryti specializuotas parduotuves. Viską galite, reikia tik noro ir nustoti skaičiuoti, kad viena ar dvi parduotuvės, kurios, galbūt yra girdyklos kaime, užsidarys.
– Mes suprantame ir tokią poziciją, bet suprantame ir alkoholio, kaip prekės, tam tikrą jautrumą ir iš to sukuriamas problemas visuomenėje. Dabar nesakome ir nesakysime, kad tik verslas gali sutvarkyti ir jokių ribojimų nereikia. Yra daug logikos, kaip sutvarkyti vartojimą, nustatyti taisykles valstybiniu lygiu. Tačiau yra lazdos perlenkimas, kai lazda lūžta.
Turime šešėlį, kuris yra labai gyvas. Skandinavijos lyginti su Lietuva iš vis neįmanoma tuo klausimu. Tam tikri draudimai ar ribojimai turi būti, bet jie turi būti išdiskutuoti.
Siūlymas, kuris per paskutinį dešimtmetį buvo, nebuvo pagrįstas nė vienu tyrimu, skirtu Lietuvai – kaip tai paveiks darbo vietas, vartojimą. Per paskutinius 10 metų įgyvendinti visi įmanomi draudimai, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija – naktinė prekyba, laiko ribojimai, griežti reklamos ribojimai.
Tie patys draudimų įgyvendintojai kalba, kad vartojimo situacija nesikeitė, negerėjo, nors ji nėra tokia bloga, kokią piešia. Vartojimo skaičius išliko šiek tiek augantis su ekonomikos lygiu. Tai reiškia, kad draudimai neveikia. Mūsų priemonė su dokumentu, kurią bandėm įgyvendinti, buvo nukreipta į žmonių sąmoningumą – būk atsakingas, prisiimk atsakomybę, rodyk atsakomybę.
– Po to, kai buvo atšauktas tas draudimas, kaip pasikeitė situacija?
– Dar anksti žiūrėti. Tuo metu paėmėm duomenis, kai prasidėjo diskusija. Diskusija buvo per anksti, reikėjo leisti tai tvarkai gyvuoti bent mėnesį, ketvirtį ir jie būtų objektyvesni. Tam laikotarpiui sumažėjimas buvo akivaizdus – 9 proc. Reiktų pasižiūrėti, ar pardavimai grįžo į tas parduotuves, kurios dalyvavo šioje akcijoje.