Tokią Darbo kodekso pataisą parlamentarė įregistravo trečiadienį.
„Šiuo metu Vėlinės nepatenka į Šventinių dienų sąrašą ir yra darbo diena, o tai užkerta kelią Lietuvos žmonėms būtent lapkričio 2 dieną aplankyti artimųjų žmonių kapus. Į vieną dieną sujungtos dvi šventės praranda savo tikrąją prasmę ir paskirtį, kartu prarandama išskirtinė mirusiųjų pagerbimo tradicija“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Dabar Lietuvoje ne darbo diena paskelbta tik lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena.
Anot V.Kravčionok, Vėlinės turi gilias tradicijas, jos labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Be to, 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė.
„Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į ne darbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – tvirtina projekto autorė.
Ji pabrėžė, kad lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena skirta pagerbti tuos šventuosius, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos.
„Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus“, – teigia parlamentarė.
Tai ne pirmas siūlymas Seime Vėlines paskelbti valstybės švente. Tokį pat projektą šių metų vasarį yra įregistravę trys socialdemokratai, bet jis kol kas nesvarstytas. Analogišką projektą Seimas atmetė 2014 metų gegužę. Neigiamą poziciją tuomet išsakė ir Vyriausybė.
