Kas pasikeistų, įvedus valstybės monopolį svaigalų prekyboje? Privačios parduotuvės užleistų vietą valstybinėms, o toliau? Kaip tai sumažins alkoholio vartojimą? Pastatysite barikadas jaunimui? Miesto ir kaimo girtuoklius surakinsite grandinėmis? Gal pastarieji, tarsi burtų lazdele mostelėjus, po statuso pasikeitimo nustos lankytis prie prekystalių su „velnio lašais“?
R.Karbauskiui su savo bendražygiais vertėtų paskaičiuoti, kiek bus iššvaistyta laiko, dėl alkoholio monopolijos mėginant keisti Konstituciją, kiek kainuos valstybinių parduotuvių tinklo sukūrimas, kokios sąnaudos laukia Lietuvos, bylinėjantis su privatininkais, kurie, netekę verslo, mūsų šalies ir tarptautinius teismus neabejotinai užvers ieškiniais.
Pridėkime dar korupciją ir vagystes, kurios tikrai neaplenks naujos aukso gyslos – po metų kitų stebėsimės, kodėl valstybė negauna pelno iš svaigalų prekybos, kurio dalį būtų galima skirti alkoholizmo priešnuodžiams.
Kils skandalai, prasidės tyrimai, turės darbo žurnalistai ir STT, ieškodami mįslingai prapuolusių tonų svaigalų – skambiai išpūsti burbulai tyliai subliukš, kaltiesiems sulaukus simbolinių bausmių ar visiškai jų išvengus. Nes kovai su korupcija iki šiol beveik neskiriama dėmesio.
1998 metais iš tada dar valstybinio Kauno „Stumbro“ dingusias dėžes degtinės, brendžio ir trauktinės policija aptiko paslėptas po sėdynėmis šios įmonės automobilyje, kuris buvo šios bendrovės Juridinės tarnybos viršininko Arvydo Jurevičiaus žinioje. Politikas, buvęs mero Vytauto Šustausko patarėjas A.Jurevičius ir jo bendradarbiai iš balos išlipo nesušlapę – byla nutraukta, nenustačius grobstytojų.
Svaigalų rinkos perdavimas valstybei būtų neefektyvus – jei „valstiečiai“ laiku nesusivoks, o socialdemokratai, baimindamiesi prarasti valdžią, nedrįs tam pasipriešinti, regėsime chaotišką eksperimentą, kurio rezultatai nedžiugins nei idėjos iniciatorių, nei jos priešininkų.
Kiti „valstiečių“ siūlymai, specializuotos parduotuvės, prekybos laiko trumpinimas, svaigalų pardavimas 20 metų sulaukusiems žmonėms, jų reklamos ribojimas ar visiškas uždraudimas galėtų tapti naudingais tik vienu atveju – jei tuo pačiu metu būtų žengti papildomi radikalūs žingsniai, iš esmės valantys visuomenę nuo alkoholizmo. Vieno „valstiečių“ sąrašo lyderių Aurelijaus Verygos mintys apie butaforinius draudimus primena sovietmečio laikų šūkius, kurie nieko nepakeitė.
Reikėtų griežtinti bausmes už pilstuko, naminės degtinės gamybą ir prekybą, dažniau rengti reidus pas nelegalių taškų šeimininkus, apkraunant juos tūkstantinėmis baudomis, o pakartotinai įkliuvusiems jas trigubinti arba be gailesčio siųsti į belangę.
Vertėtų sudaryti pogrindžio prekyviečių ir fabrikėlių žemėlapį, analizuoti jų skaičiaus pokyčius, aptinkamų svaigalų rūšis, kiekius, skaičiuoti, kiek reikia pareigūnų tam tikrose vietovėse – kovoti taip, kaip kovojama su nusikalstamu pasauliu.
Pakoreguojant teisės paragrafus, reikia išnaikinti kaip tarakonus visus naktinius barus, kioskus, visas tas „arklides“, gimdančias ne tik girtuoklystes, bet ir triukšmą, muštynes, plėšikavimą.
Pasukite galvas, „valstiečiai“ ir kiti seimūnai, dėl svaigalų kontrabandos. Jų upės taip smarkiai netekėtų į Lietuvą, jei už kontrabandą būtų nustatytos konkrečios didelės baudos, pavyzdžiui, nuo 15-20 tūkst. eurų. Dabar teismai, gavę visišką laisvę dėl baudų dydžių skyrimo, su „šmugelninkais“ elgiasi švelniai, tarsi jie būtų smulkūs chuliganai.
Baudos už alkoholio kontrabandą turėtų būti taikomos tik vieną kartą. Antrąsyk tam pačiam gabentojui tektų atsakyti jau kaip už ginklų ar narkotikų įvežimą – nuo 3 iki 10 metų kalėjimo. Skausminga rykšte svaigalų platintojams taptų ir ribos, kai galima taikyti baudžiamąją atsakomybę už alkoholio kontrabandą ar jo prekybą be banderolių, sumažinimas nuo 9,5 tūkst. iki 300-500 eurų, priimant atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas. Dabar jie lengvai išsisuka, sumokėję administracines baudas, nes įkliūva su kiekiais, kurių vertė – mažiau nei 9,5 tūkst. eurų.
Dalyvaudamas su policija mažesnių Kauno parduotuvių patikrinimuose, matydavau liūdnus vaizdus – beveik kiekviena pareigūnų operacija, kurios metu pirkti alkoholio siunčiamas nepilnametis, baigdavosi sėkmingai. Degtinė ir alus parduodami net penkiolikmečiams – vieno reido metu įkliuvo buvusi mokytoja Snieguolė Raznauskaitė, kuri, įsidarbinusi V.Landsbergio-Žemkalnio gatvėje esančioje krautuvėje, pardavė devintokui alaus butelį, tarsi bandelę ar bulvių traškučius.
Alkoholio kontrolės įstatyme numatytos nuobaudos už svaigalų pardavinėjimą nepilnamečiams – per menkos, minimalios baudos kartelę įmonėms reikėtų kilstelti bent tris kartus, nuo 289 iki 900-1000 eurų, o pakartotinai įkliuvus, atimti licenciją 3 metams. Ypač griežtos rykštės reikia tiems, kurie parduoda alkoholį 12-16 metų paaugliams – nesuabejoti jų amžiumi gali tik aklas. Tokiai parduotuvei licenciją galima būtų atimti iš karto. Tai tik maža priemonių dalis karo su alkoholizmu frontuose. Pridėjus policininkų ir pasieniečių skatinimą, nemokamų būrelių, dienos centrų solidesnį finansavimą, operatyvų pašalpų nurėžimą ir vaikų paėmimą už girtuoklystes, kassavaitinius ar net kasdienius bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, teisėsaugos, pedagogų atstovų posėdžius, kurių metu būtų aptariamos naujausios žinios apie vietos asocialias šeimas ir staigiai reaguojama į kiekvieną pavojaus signalą, pagaliau sukurtume kažką iš tiesų veiksmingo, išretintumėme alkoholizmo usnis.
Protingos galvos po rinkimų turėtų atmesti pažiūrų skirtumus ir čiupti jautį už ragų, užuot bandant pramušti utopinius planus apie valstybines krautuves ar dviaukštes lovas ligoninėse „nesveikai“ gyvenantiems pacientams. Meskite į šalį svaičiojimus, nes jų aptarimas valstybei taip pat brangiai kainuoja.
Priešingu atveju tik sustiprės įspūdis, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sėkmę lėmė populistiniai šūkiai, kuriuos visuomenė prarijo tarsi apmulkintas vaikas saldainį.
Pažvelgus į šią partiją, kliūva nesutapimai: vienas didžiausių šalies žemvaldžių, R.Karbauskis, skelbiasi valstiečiu. Blaivybę šalyje mėgins įvesti girtas žmoną mušęs apgailėtino šou Vilniaus oro uoste autorius E.Vareikis. Kartu su juo Seime prieš tautos svaiginimąsi kovos ir LVŽS pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis, anksčiau valdęs alkoholio prekybos taškus Kupiškio apylinkėse.
Sudėkim dar LVŽS lyderių pareiškimus prieš tariamai skubotą euro įvedimą, jų pasisakymus prieš skalūnų dujų, galėjusių pakloti tvirtesnius pamatus energetinei nepriklausomybei, išgavimą, kalbas apie „gėdingą“ 2003 metų referendumą dėl įstojimo į Europos Sąjungą, ir galva tampa prikimšta dar didesnėmis abejonėmis.
Būtų puiku, jeigu jos nepasitvirtintų.
