Beveik per mėnesį pabėgėliai Rukloje pranešė apie du incidentus. Iš pradžių kažkokie du jaunuoliai esą kabinėjosi prie sirės ir irakietės, kai jos su vežimėlyje gulinčiu vaiku pavakare vaikščiojo po miestelį, – vienai moteriai norėjo nutraukti skarą, sudaužė akinius.
Praėjusį penktadienį grupė sirų paauglių pasiskundė, kad einančius iš mokyklos juos užpuolė du vietiniai jaunuoliai ir apmėtė akmenimis, vieną sužeidė.
„Lietuvos rytas“ apsilankė Rukloje, kalbėjosi su vietos gyventojais, seniūnu ir vienu konflikto dalyvių.
Padėtį čia galima nusakyti mistiniame seriale „Tvin Pykso miestelis“ dažnai skambančiais žodžiais: „Viskas yra ne taip, kaip atrodo.“
Kas puolė pirmas?
Praėjusią savaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas turėtų aiškiai atsakyti į klausimą, kas kaltas dėl smulkaus, bet didelį atgarsį sukėlusio konflikto, kai susimušė ir akmenimis apsimėtė vietos paaugliai su bendraamžiais sirais, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (RPPC) prisiglaudusių pabėgėlių vaikais.
Jaunieji sirai tikino, kad einančius iš mokyklos juos užpuolė du vietiniai jaunuoliai, tyčiojosi, juokėsi, o po to pradėjo laidytis akmenimis. Vienas siras buvo nugabentas į ligoninę pastebėjus, kad jam ant veido išryškėjo raudona dėmė.
Aiškintis konflikto priežasčių atlėkė net trys policijos ekipažai. Netrukus buvo sulaikyti du 14 ir 15 metų jaunuoliai. Abu žinomi vietos gyventojams kaip nepasižymintys itin ramiu elgesiu.
Vienas jų – 15 metų Jevgenijus B. – priverstinai ugdomas socializacijos centre. Šeimų su tokiais vaikais Rukloje – nemažai.
„Lietuvos ryto“ žurnalistams su Jevgenijumi, dalyvaujant jo motinai, pavyko pasikalbėti miestelio seniūnijoje.
Jis pateikė savąją įvykių versiją: „Su draugu ėjome iš bibliotekos, kai mus aplenkė iš mokyklos grįžtantis būrelis pabėgėlių. Jų buvo gal aštuoni, daugiausia berniukai, gal dar viena mergaitė.
Eidami iš paskos, į mobilųjį telefoną atsisiuntėme juokingą vaizdo įrašą iš „YouTube“, žiūrėjome ir juokėmės. Galbūt sirams pasirodė, kad juokiamės iš jų?
Vienas berniukas staiga nusirengė striukę, metė ją ant šulinio dangčio ir puolė mano draugą kažką šaukdamas. Keistai atrodė: siras – mažo ūgio, bet aukštaūgį mano draugą puolė aršiai.“
Užvirė paauglių kautynės. Jevgenijus tvirtino, kad jie su draugu sirų akmenimis tikrai nemėtė. Anot jo, atvirkščiai – pabėgėliai iš pradžių stvėrė pagalius, po to griebėsi akmenų.
„Viskas vyko prie mokyklos, netoli seniūnijos. O ten yra vaizdo kameros. Tegul policija jas peržiūri ir įsitikins, kad sakau tiesą“, – teigė paauglys.
Seniūnui daug kas neaišku
Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis sakė, kad ir jam kilo abejonių, ar sirai iš tiesų buvo užpulti: „Įsiminė kelios detalės, iškėlusios klausimų. Kodėl pabėgėlių vaikas iš anksto nusirengė striukę ir pasirengė muštis? Kodėl jis puolė gerokai didesnį, taigi iš pažiūros stipresnį paauglį?
Man tai panašu į provokaciją. Juk ne paslaptis, kad dauguma pabėgėlių į Lietuvą žiūri kaip į tarpinę stotelę, esančią pakeliui į turtingą Vakarų Europą. Ir štai atsiranda proga skųstis, kad lietuviai rasistai juos skriaudžia, jie negali ištverti mūsų šalyje.
Tačiau galiausiai visus taškus turės sudėlioti policijos tyrimas. Jeigu kalti mūsų vaikai, jie turės atsakyti. Jei kita pusė, tai ir ji privalės prisiimti atsakomybę.“
Keisti konfliktų scenarijai
Seniūnas irgi tikisi, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų prie mokyklos ir seniūnijos užfiksuotus duomenis turėtų paaiškėti, kas iš tiesų kaltas dėl penktadienį vykusio konflikto.
Tačiau su žurnalistais apžiūrėjus kameras pasirodė, kad vilties nėra daug: jos atsuktos ne į tą pusę, kur vyko muštynės.
„Ne pirmą kartą pas mus vyksta konfliktai – juk Pabėgėlių priėmimo centras čia jau seniai veikia. Anksčiau buvo ir išprievartavimų, ir plėšimų. Bet pastarieji susidūrimai su sirais, nors ir smulkūs, atrodo kažkokie keisti.
Tarkime, pirmasis konfliktas, kai esą buvo užpultos dvi moterys. Kaip jos vienos vakarop atsidūrė kažkur prie krūmų? Juk pagal musulmonų papročius vienoms moterims, ypač vakare, vaikščioti draudžiama.
Bandėme kalbėtis su pabėgėliais, buvome surengę susitikimą su jais RPP centre. Siūlėme kartu spręsti problemas. Iš jų daugiausia girdėjome reikalavimų, ultimatumų, skundų.
Susidarė įspūdis, jog kažkas provokuoja pabėgėlius. Mūsų gyventojai, patys pabėgėliai ar dar kažkas. Man tik svarbu, kad sprendžiant problemas su pabėgėliais būtų paisoma mūsų įstatymų, pagrindiniu kriterijumi nepaverčiant kultūrų skirtumo“, – kalbėjo Ruklos seniūnas G.Jasiulionis.
Rukloje – marga publika
Šiuo metu RPPC glaudžiasi per 180 pabėgėlių iš pilietinio karo Sirijoje zonos.
Vietiniai gyventojai tikrai neatrodė nusiteikę prieš pabėgėlius. Tiek jauni, tiek vyresni.
Pabėgėlių drama Rukloje klostosi ypatingo socialinio fono aplinkoje. Čia gyvena daug karininkų šeimų, juk Rukla – karinis miestelis. Todėl gatvėse – labai daug vaikų, paauglių, jaunuolių. Tačiau didesnę gyventojų dalį sudaro vidiniai migrantai.
Tai žmonės, atsikėlę iš didmiesčių, daugiausia Kauno: prispirti skurdo ar dėl savo gyvenimo būdo jie pardavė, prarado butus didmiestyje, o Rukloje įsigijo pigų būstą.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje iš miestelio pasitraukė sovietų kariškiai, čia paliko butus.
Per nepriklausomybės dešimtmečius Ruklos socialinė sudėtis keitėsi į gerąją pusę, tačiau vargingai gyvenančių šeimų, bedarbių, taurelės mėgėjų procentas čia dar didelis. Išliko ir dalis rusakalbių, sovietmečiu dirbusių čia įsikūrusioje karinėje bazėje.
Tokia socialinė aplinka iš principo palanki tarpti populistinėms, rasistinėms nuotaikoms. Bet pasikalbėjus su vietiniais neatrodo, kad taip būtų.
Prisiminė kovas su čečėnais
„Man pabėgėliai netrukdo. Nors kalbama, kad musulmonai vyrai linkę kabinėtis prie šviesiaplaukių merginų, nesusidūriau su tokiais dalykais.
Sirai vyrai mandagūs, pasisveikina. Jie – gabi tauta, greitai išmoko lietuviškai. Nesuprantu, kodėl jiems čia nepatinka“, – sakė miestelio centre lapus grėbstanti 27 metų Sandra.
Ruklos senbuvis, 73 metų Jonas, taip pat palankiai atsiliepė apie pabėgėlius, kurių čia būta iš įvairių kraštų: „Tik nemanau, kad jiems patiems norisi gyventi Lietuvoje. Pas mus maži atlyginimai, žmonės nelabai draugiški.
Anksčiau pabėgėlių centre gyveno afganistaniečiai, juodaodžiai, vietnamiečiai. Visi jie norėjo kuo greičiau į Vakarus ištrūkti.“
Vienintelės miestelio kavinės darbuotoja stebėjosi, kodėl kilo nesusipratimų su sirais, kurie, palyginti su ankstesniais RPPC gyventojais, – taikūs: „Dabar ateina į kavinę 5–6 nuolatiniai lankytojai sirai palošti biliardo. Tik vyrai, moterų nėra buvę. Kartais jie išgeria silpno alaus kokteilio.
Retai užsisako valgio, niekada – kiaulienos kepsnių. O štai kai buvau jauna mergina, maždaug prieš 6 metus, afganistaniečiai ir čečėnai neleisdavo ramiai praeiti gatve, kabinėdavosi.
Tada ir muštynių buvo daug. Aišku, ne vien jie kalti, vietiniai čia – irgi ne angelai. O dabartiniai įvykiai man atrodo kaip provokacijos. Tarp taikių pabėgėlių galbūt yra provokatorių.“
Vyresni Ruklos gyventojai iki šiol šiurpsta prisiminę prieš daugiau kaip 10 metų vykusias kruvinas peštynes tarp karo pabėgėlių čečėnų ir vietos nenuoramų.
Nors čečėnai – musulmonai, religija jiems draudžia vartoti alkoholį, buvę Džocharo Dudajevo kovotojai (ne vieno jų praeitis – kriminalinė) neretai Rukloje prisisiurbdavo alaus ir tada kildavo muštynių.
Policijos ekipažai beveik nuolat budėdavo miestelyje.
Miestelyje tapo ramiau
„Dabar tikrai to nėra. Esu tarnavęs tarptautinėse misijose, matęs tarptautinių konfliktų. Nemanau, kad jie įsiliepsnotų Rukloje. Miestelis nemažai pasikeitęs į gera.
Nusikalstamumas sumažėjęs, anksčiau čia iš tiesų buvo nesaugu. Bet po to, kai Lietuva įstojo į ES, vagys ir chuliganai išsinešdino į Vakarų Europą, tapo ramiau“, – ironiškai kalbėjo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko seržantas 47 metų Vytautas Gadliauskas.
Jo nuomone, konfliktai su pabėgėliais naudingi tik jėgoms, siekiančioms sumenkinti Lietuvos įvaizdį, parodyti mūsų šalį kaip priešišką kitų kultūrų žmonėms.
16-metis Ruklos gyventojas Tomas griežtai neigė, jog vietos jaunimas pabėgėlių atžvilgiu nusiteikęs priešiškai: „Mano du geriausi draugai – afganistanietis ir siras. Jie žaidžia futbolą mūsų miestelio komandoje, puikiai sutariame. Gal vienas kitas nenaudėlis atsiranda iš vietinių chuliganų.“
Ruklos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Gitana Lemkienė taip pat tikino, kad mokykloje jokios nesantaikos tarp vietinių ir pabėgėlių moksleivių nėra: pedagogai moka valdyti padėtį, nes įvairių šalių, skirtingų kultūrų vaikai šioje mokykloje mokosi jau seniai.
Vis dėlto pabėgėlius integruoti į vietinę aplinką, kaip apie tai mėgsta garsiai pakalbėti mūsų politikai, nėra paprasta.
Išsiunčiami irakiečiai pasiskundė teismui
* Į Lietuvą perkelta, tačiau leidimo čia gyventi negavusi septynių asmenų šeima iš Irako skundžiasi teismui.
* Nei pabėgėlių statuso, nei papildomos apsaugos nesulaukę irakiečiai nesutinka būti deportuoti ir apskundė Migracijos departamento sprendimą.
* Pabėgėlių priėmimo centro vadovo Roberto Mikulėno teigimu, dėl migrantų skundo teismui jie kol kas nebus deportuoti.
* Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas yra teigęs, kad jau po perkėlimo į Lietuvą papildomai išnagrinėjus šios šeimos prašymą nustatyta, kad jai niekas negrėsė Irake, tad jos nariai laikytini ekonominiais migrantais.
Naivu tikėtis, kad nebus nė vieno konflikto
* Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė vakar į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą (RPPC) sukvietė Jonavos rajono savivaldybės, bendruomenės, policijos, socialinių tarnybų atstovus ir paragino teikti pasiūlymus, kaip spręsti pabėgėlių integracijos problemas ir užkirsti kelią konfliktams su vietos gyventojais.
* Ji pripažino, kad surengti pasitarimą paskatino praėjusiomis savaitėmis kilę incidentai, kai dvi pabėgėles užsipuolė vietiniai chuliganai, po to du vietos paaugliai prie mokyklos apsimėtė akmenimis su būreliu sirų paauglių.
* „Tai nebuvo stambūs įvykiai, bet žinia apie juos viešojoje erdvėje paskleista perdėtai hiperbolizuojant, todėl suerzino visuomenę“, – sakė ministrė.
* RPPC direktorius Robertas Mikulėnas teigė, jog pabėgėliai nusivylę, kad jiems nesiūlomi geri, suremontuoti butai didmiesčiuose, nuvilia mažas atlyginimas: „Būna taip, kad randama darbo vieta, bet kol Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas parengia reikalingus dokumentus, žiūrėk, vieta jau užimta.“
* Jonavos policijos viršininkas Vygintas Lukošius tikino, kad Rukloje kriminogeninė padėtis apskritai gerėja: „Tačiau pabėgėliai laisvai vaikšto gatvėse, eina į parduotuves, todėl naivu būtų tikėtis, kad neįvyktų susidūrimų. Jonavos rajone per mėnesį užfiksuojama apie 50 konfliktų viešosiose vietose. Du incidentai, įvykę Rukloje, niekuo neišsiskiria iš bendro tokių konfliktų konteksto. Vyksta ikiteisminiai tyrimai, bet iš praktikos galiu pasakyti, jog tokiais atvejais nebūna kalta tik viena pusė.“
* Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis tikino, kad gyventojai tikrai nėra nusiteikę prieš atvykėlius iš įvairių šalių, kurie pabėgėlių centre apgyvendinami jau du dešimtmečius. Neseniai pabėgėliai buvo pakviesti į renginį, grybų šventę, du sirų jaunuoliai žaidžia Ruklos futbolo komandoje.
* Apie kurioziškus nesusipratimus pasakojo Ruklos poliklinikos direktorė Asta Sivolovienė: „Pavyzdžiui, pas odontologę užsiregistruoja vienas asmuo, o ateina visas būrys, gausi šeima. Gerai dar, kad visi mūsų medikai – moterys, kitaip kiltų problemų – moterys musulmonės neleistų, kad jas apžiūrėtų gydytojai vyrai.“
* Šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena 174 pabėgėliai, atvykę iš Vidurio Rytų konfliktų zonos, daugiausia – iš Sirijos. Iš jų 90 – vaikai. 147 sirai į Ruklą perkelti iš pabėgėlių stovyklų Graikijoje, 27 atvežti iš Turkijos. Centre taip pat apgyvendinta 118 pabėgėlių iš Rusijos okupuotų Ukrainos sričių: Krymo, Luhansko, Donecko.
