Sveikatos apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, per
metus gydymo įstaigos išrašė beveik 65 tūkst. elektroninių
receptų, vaistinės išdavė vaistų ir medicinos pagalbos priemonių
pagal 54 tūkst. tokių receptų.
Popieriniai receptai vis dar žymiai populiaresni. Pavyzdžiui,
per 2016 metų pirmą – trečią ketvirčius vaistinės
kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavė pagal
8,46 mln. receptų, iš jų elektroniniai buvo 0,35 procento.
Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Eurovaistinė“ savo
ruožtu šią savaitę informavo per metus priėmęs beveik 19 tūkst.
elektroninių receptų. Daugiausia elektroniniais receptais pirkėjai
čia naudojosi spalį (per 6 tūkst. receptų) ir rugsėjį (parduota
vaistų pagal daugiau 4 tūkst. elektroninių receptų).
„Prireikė beveik metų, kad elektroninė sistema būtų
naudojama aktyviau. Per šiuos metus buvo įvairiausių sistemos darbo
trikdžių. Pasitaikė atvejų, kai dėl informacinių technologijų
nesuderinamumo, prašydavome klientų sugrįžti vėliau, ar jiems
palikus telefono numerį, skambindavome, kai tik sistema vėl
veikdavo. Nuo pat pirmosios elektroninio recepto priėmimo dienos
palaikėme šią idėją ir toliau siekiame, kad paslauga rastų savo
vartotoją“, – teigia „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė
Laura Bielskė.
Susirūpinimą dėl elektroninės sveikatos sistemos diegimo
trikdžių metų viduryje buvo išsakęs Seimo Valstybės valdymo ir
savivaldybių komitetas. Komiteto pranešime tuomet teigta, jog
elektroninės sveikatos sistemos diegimo projektams panaudota 27,9
mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas šią savaitę BNS
sakė, kad elektroninių receptų išrašymo problemų vis dar daug
regionuose.
„Pagal mano turimą informaciją, sistema veikia vangiai (...).
Šoktelėjimas gal buvo didžiųjų ligoninių lygiu, bet aš kalbu
apie regionines ligonines, jų sistemos nesusikalba su
vaistinėmis“, – teigė V.Bukauskas.