Tiesa, tautos išrinktieji, įgyvendindami pažadus atsižvelgti į prezidentės ir profsąjungų pastabas, įgyvendino tik maždaug trečdalį jų.
D.Grybauskaitė iškart perspėjo, kad Seimas vis tiek turės toliau taisyti kodeksą, kol pataisys, kaip reikia.
O ką apie tai mano „valstiečiai“, kurių žodis dabar gal net ne mažiau reikšmingas nei šalies vadovės?
Rinkimus laimėjusios partijos lyderio nuosprendis Darbo kodeksui toks: pusė metų stalčiuje be teisės įsigalioti, o per tą laiką nauja valdžia mąstys ir tarsis.
Negana to, pasak R.Karbauskio, toks likimas gali laukti ir viso vadinamojo socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas.
Bet ar tai nebus smūgis valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir kišenei?
Juk tas modelis įrašytas į kitų metų biudžetą, o jam įgyvendinti prašoma ES pinigų. Kas bus, jei Briuselis jų neduos?
Negi nieko tokio? Negi „valstiečiams“ bus svarbiau išlaikyti devynis kartus matuojančios ūkiškos partijos įvaizdį?
Tiesa, prieš rinkimus buvo ir revoliucionierių vaidmenų, ypač kovoje su girtuoklyste.
Tačiau net šioje, vienoje svarbiausių partijai sričių, revoliucinis įkarštis, regis, ima blėsti ir jau girdėti kitokių tonacijų: taip, alkoholis turi būti tik specialiose parduotuvėse, tačiau jos nebūtinai bus valstybinės.
Atrodo, jau ir valstybinio komercinio banko nebūtinai reikia – dėl to dar pravartu pasitarti su koalicijos partneriais ir apskritai protingais žmonėmis.
Visa tai rodo, kad šiemet bus kaip ir anksčiau – naujokai ateina su šūkiais pasaulį seną suardyti, o po rinkimų rūpinasi kuo giliau apsikasti ir suleisti šaknis valdžioje.
Mat bet kokie staigūs judesiai, nors ir ugningai žadėti prieš rinkimus, tampa rizikingi.
Daugelis paties R.Karbauskio veiksmų ir pareiškimų irgi rodo, kad dabar svarbiausias rūpestis – kiek įmanoma tvirčiau suklijuoti pagrindinę valdančiąją Seimo frakciją ir apsaugoti ją nuo išorės smūgių.
Būtent todėl jis, kaip pagrindinis šeimininkas, neis ne tik į Vyriausybę ar prezidentus, bet net į Seimo vadovybę. Vadovaus tik specialiai sukurtam Seimo Kultūros komitetui ir, žinoma, partijos frakcijai, kurią stropiai ganys.
Protingas sprendimas. Juk anksčiau rinkimų laimėtojai, nesvarbu ar tradiciniai, ar naujokai, darydavo tą pačią klaidą – vadai išskubėdavo į viršūnes, palikdami sutrikusias ir nepatenkintas apačias. Dėl to – ir visokie bruzdėjimai, ir net skilimai.
Beje, naujiems valdantiesiems ir išorės klimato sąlygos palankesnės, nei buvo galima tikėtis.
Didžiųjų opozicionierių konservatorių stovykloje ėmė rusenti pilietinis karas.
Šią savaitę kulminaciją pasiekė konfliktas tarp vadinamojo talibiškojo krikščionių demokratų sparno, norėjusio valdžios kąsnio kuo greičiau, ir tik svarbiausiuose postuose save įsivaizduojančios jaunosios partijos vadovybės.
G.Landsbergis, jo atvestas jaunimas, taip pat senelis, pirmtakas A.Kubilius, dar keli bendraminčiai prezidiumo posėdyje kaltino priešininkus norint parduoti partiją už postus, aiškindami, kad R.Karbauskis – ne kas kitas, o Kremliaus „žaliasis žmogeliukas“.
Kita stovykla įrodinėjo, kad neiti į valdžią – rinkėjų ir valstybės išdavystė.
O naujuoju šio sparno lyderiu tampantis buvęs diplomatas Ž.Pavilionis ir viešai paskelbė, kad tikrieji Maskvos talkininkai yra konservatorių vadai, neleidę partijos į valdžią.
Jei jau tokie ginklai ištraukiami, gero skrydžio, vargše kregždute, nebesitikėk.
Pirmoji šventė – tik ne demokratijos, kuria vis džiaugdavosi A.Kubilius, o skerstuvių – gali įvykti jau tuomet, kai partijos frakcija Seime rinks ir seniūną, ir opozicijos lyderį.
Kita stotelė – pavasarį vyksiantys partijos pirmininko rinkimai, kuriuose greičiausiai rungsis ir tas pats Ž.Pavilionis.
Neatmestina, kad galutinis jo tikslas, keliantis dabartinę trintį partijoje, – prezidento rinkimai.
Tačiau čia ambicijų turi ir dabartinis ES ambasadorius Maskvoje V.Ušackas, kuris lyg ir priimtinesnis konservatorių vadovybei.
Taigi žaidimas gali būti ilgas, o jį stebinčiam R.Karbauskiui prireiks daug spragėsių.
Užtat griežtosios D.Grybauskaitės nebeįmanoma atpažinti. Ji esą niekam nenorinti diktuoti, nes taip parašyta Konstitucijoje.
Negana to, prezidentė net ėmė raginti iš anksto nebepliekti politikos naujokų, o palaukti, kol jie pasimokys.
Šalies vadovė, kaip ir koks R.Karbauskis, taip pat prabilo, kad tų naujokų pažadai ir planai ne tokie jau baisūs, kaip piešia žiniasklaida, be to, jei ir bus įgyvendinami, tai pamažu, švelniai.
Prezidentei negaila net jos itin godotos, bet dabar planuojamos naikinti Energetikos ministerijos – esą koks skirtumas, ar viena ministerija bus daugiau, ar mažiau.
Žinoma, pagrindiniam „valstiečių“ tandemui, ypač būsimam premjerui S.Skverneliui, vargu ar verta leistis užliūliuojamiems tokių lopšinių, sklindančių iš S.Daukanto aikštės. Juk, ko gero, įrašai jau kaupiami, slaptos kameros filmuoja.
Kita vertus, nežinia, kokie bus tų tarnybų darbo vaisiai ir ar išvis jų bus. Juk kodėl neužderėjo jau prieš rinkimus?
Tad verčiau pažvelkime pro langą: lyg ir ankstokai šiemet žiema atėjo? Seni valstiečiai sako, kad greičiausiai bus ilga.