Antradienį Seime surengta Seimo narės M.A.Pavilionienės ir Tolerantiško jaunimo asociacijos spaudos konferencija. Jos metu pristatytas Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT atžvilgiu 2012–2016 m. indeksas ir aptarti šios srities galimi politiniai pokyčiai naujai išrinktame Seime.
Nagrinėti LGBT klausimai
Seimo narė M.A.Pavilionienė sakė, kad jai teko girdėti, kaip ji sakė, „vienos ponios“ džiūgavimą, kad švietimo ir mokslo ministrės pasirašyta lytiškumo programa bus keičiama.
Šiuo metu programoje numatyta, kad moksleiviai bus supažindinami tiek su tradicine seksualumo sąvoka, tiek su tuo, kas yra homoseksualumas ir biseksualumas.
„Ji džiūgavo, kad programa bus keičiama ir joje liks tik tradicinė seksualumo sąvoka. Taip pat kad bus keičiamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas į konservatyvųjį variantą“, – sakė M.A.Pavilionienė.
Tačiau Seimo narė pažymėjo, kad per praėjusius dešimt metų pavyko daug nuveikti LGBT klausimais.
„2007–2016 metais Seime vyko įvairios spaudos ir mokslinės konferencijos, eitynėse už lygybę dalyvavo Lietuvos politikai, antikonstituciniai projektai, nukreipti prieš LGBT, diskriminacija patraukė žiniasklaidos dėmesį.
Pirmą kartą Lietuvos žmogaus teisių istorijoje buvo pateikti keli partnerystės įstatymai, kurie buvo atmesti, bet jie atvėrė kelią diskusijoms. Gaila, kad prezidentės ir premjero noras įtikti žmonėms ir valdžios siekimas tapo svarbesnis nei žmogaus teisių klausimai“, – kalbėjo Seimo narė.
Palankiausi – liberalai ir socialdemokratai
Politologas Mindaugas Kluonis pristatė Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT atžvilgiu 2012–2016 m. indeksą, kuris parodė, kurios partijos seksualinių mažumų klausimais buvo palankios ir nepalankios. Kaip teigė M.Kluonis, analizuotos ne partijų programos, o realūs veiksmai LGBT klausimais.
„Jeigu žiūrėtume į bendrą partijų požiūrį į LGBT, pati palankiausia partija buvo Liberalų sąjūdis, taip pat ir socialdemokratai. O pačios nepalankiausios buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“, – sakė M.Kluonis.
Balsuojant už LGBT klausimus palankiausi taip pat buvo socialdemokratai, liberalai. Balsavimuose nepalankiai kalbėjo jau minėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, konservatorių bei Darbo partijos nariai.
„Nepalankiai nusiteikusios partijos balsavimuose dalyvavo dažniau nei palankiai. Tiesa, konservatoriai neretai stabdė Petro Gražulio (žinomo kaip labai priešiško LGBT bendruomenei. – Aut.) iniciatyvas“, – sakė M.Kluonis.
Kadenciją baigiančiame Seime pateikti aštuoni įstatymo projektai, palankūs LGBT bendruomenei, šešis iš jų pateikė LSDP, du – liberalai. Pateikta dešimt nepalankių projektų, daugiausia jų pasirašė TS-LKD nariai.
„Liberalų sąjūdis nė karto nekalbėjo neigiamai LGBT žmonių atžvilgiu. „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Darbo partija visada pasisakė neigiamai. 14 proc. TS-LKD pareiškimų buvo teigiami, visus juos sudarė Roko Žilinsko pareiškimai.
Iš socialdemokratų palankiai kalbėjo 11 žmonių, iš jų daugiausia M.A.Pavilionienė. Nepalankiausiai iš visų – P.Gražulis bei Rimantas Jonas Dagys.
Partijoms, kurios nėra prieš LGBT, trūksta susitelkimo ir dalyvavimo balsavimuose“, – dėstė M.Kluonis.
Kaupiasi tamsūs debesys
Tiek M.A.Pavilionienė, tiek Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas teisininkas Artūras Rudomanskis pripažino, kad artėjantys ketveri metai dėl LGBT klausimų bus sunkūs.
„Tai bus stagnacijos metai, virš LGBT klausimų kaupiasi tamsūs debesys“, – sakė konferencijos dalyviai.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pareiškimai kelia tam tikrą nerimą. Norėčiau priminti naujajam Seimui, kad negalima į šiuos klausimus žiūrėti atsainiai, nes svarbiausia turi būti lygybė. Žmogus, gyvenantis valstybėje ir esantis jos patriotas, turi turėti lygiai tokias pat teises kaip ir kiti piliečiai“, – sakė DEMOS kritinės minties instituto ekspertė politologė Jolanta Bielskienė.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis sakė, kad tai, koks yra požiūris į LGBT bendruomenę, yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, kaip mes apskritai žiūrime į lygybę.
