Tačiau ne visiems D.Trumpo tapimas JAV prezidentu atrodo lemiantis blogį. Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, įvaizdžio specialistas Giedrius Drukteinis mano, kad naujasis JAV vadovas pasauliui gali atnešti stabilumo ir saugumo.
– Kaip vertinate JAV prezidento rinkimų rezultatus? - lrytas.lt paklausė G.Drukteinio.
– Vertinu kaip ir kiekvienus pavykusius demokratiškus rinkimus. Amerika nusprendė, išsirinko prezidentą, o mes galime tik pasveikinti demokratijos triumfą. Žmonės išsirinko, viskas gerai. Prezidentas išrinktas ne kokiu perversmo būdu, ne sukčiavimo ar aiškinimosi teismuose, reikalavimo perskaičiuoti balsus būdu. Triuškinama dauguma laimėjo kandidatas, kurį pasirinko Amerika.
– O ką manote apie patį D.Trumpą?
– Aš jį smerkiu tik už vieną dalyką – kad jis vedęs tris kartus. Mano manymu, tai yra vienintelis jo neigiamas bruožas. Jis yra šarmingas, charizmatiškas, geras verslininkas, geras amerikietis. Man labai įstrigo, kai jis šiandien, sakydamas savo džiaugsmingą pergalės kalbą, pasakė „I love this country“ („Aš mylių šią šalį“. – Aut.). Manau, kad kiekvienam mūsų politikui reikėtų išmokti šią frazę. D.Trumpas yra geras žmogus, kuris nori Amerikai tik gero.
– Suprantu, kad prieš rinkimus jūs šį kandidatą ir palaikėte?
– Žinote, jei nuo mūsų kas nors priklausytų, pasaulis būtų visiškai kitoks. Ar mes palaikėme vieną, ar kitą kandidatą, yra tas pat, kaip mėgti kokią nors roko grupę. Klausaisi jos ar nesiklausai, ta roko grupė vis tiek egzistuoja, nepriklausomai nuo tavo norų, simpatijų ar antipatijų.
Mano vienintelė įžvalga iš šios rinkimų kampanijos – tai išankstinės nuomonės kūrimas. Man atrodo, kad tai turėtų būti gera pamoka visai lietuviškai politikai. Jeigu pažiūrėtume į mūsų žiniasklaidą, tai D.Trumpas buvo paišomas kaip koks demonas, sukčius, chamas, moterų grabinėtojas, vagis ir kas tik nori.
Netgi buvęs Lietuvos ambasadorius JAV leidžia sau pasakyti, kad D.Trumpo išrinkimas būtų košmaras. Taip ir galvoji, kodėl tie mūsų politikai, viena, yra trumparegiški, o antra, kodėl jie yra tokie aršūs, neturintys jokios diplomatijos, lankstumo, spjaudantys į šulinį, iš kurio patiems teks gerti?
Aš tikiu, kad dabar pačiam Žygimantui Pavilioniui teks kokiomis nors aplinkybėmis susitikti su žmogumi, kurį išvadino košmaru. Kaip dabar jam reikės į akis pažiūrėti, ranką paspausti, kalbėtis su juo? Mane visada stebina ta amžina psichozė. Pasirinktas kažkoks objektas ir ant jo važiuojama.
Jau dabar matau, kad internete sklando palyginimai 9-11 ir 11-9, lyg čia būtų koks apokaliptinis įvykis, išpranašautas Biblijoje. Kai pagalvoji, kam to reikia, kas nuo to pasikeis? Tai tikrai padėties nepagerina, tik komplikuoja.
– Dar prieš rinkimus pasirodė D.Trumpo pasisakymai, žeminantys moteris, tautines mažumas, taip pat per debatus jis ne kartą nemandagiai pertraukė savo oponentės kalbą, parinko jai nemalonių epitetų. Kaip vertinate tokį jo elgesį?
– Žinoma, tai yra chamizmas ir, be abejo, džentelmenui arba bet kuriam brandžiam šeimos vyrui tikrai nederėtų taip elgtis. Bet atkreipkite dėmesį į tai, kad mes devalvavome tokį žodį „populistas“. Atrodo, kad bent kiek šarmingesnis, charizmatiškesnis žmogus mums automatiškai yra populistas, Uspaskichas Nr.2, Paksas Nr.2, kalbantis tai, ką nori girdėti rinkėjai, žadantis dalykus, kurių negalės įvykdyti. Ir dabar atrodo, kad D.Trumpas yra chamas, melagis, kuris leido sau bet ką sakyti moterų ar tautinių mažumų, islamo atžvilgiu.
Bet kodėl turime pirmenybę atiduoti kažkokiems pilkiems, niūriems veidams ar asmenybėms, kalbančioms žargonu, kurio liaudis nesupranta, dėl kurio paskui atsiranda visokie „Brexit“ ar kitos negerovės mūsų harmoningame ir darniame Europos Sąjungos politiniame gyvenime? Visos negerovės dėl to ir atsiranda, kad mūsų politikai nemoka kalbėti su liaudimi paprasta kalba.
Dėl to D.Trumpo stačiokiškumas, tiesmukiškumas, kad ir kokiu kitu žodžiu tai įvardintume, žmonėms patinka, jie nori tai matyti, nes tai demonstruoja žmogiškumą, kelia simpatijas. Būtent todėl valdo pasaulį ne įmantrus kalbėjimas, begalė lotyniškų intarpų ar kalbėjimas, kuris per šimtą metrų dvelkia išvaškuotais salonais, parketais, Briuselio koridoriais ar puošniomis konferencijomis, kurios nieko nenusprendžia.
– Rinkimų kampanijos metu kritikos sulaukė ne tik pats naujasis prezidentas, bet ir jo žmona Melania. Ką manote apie naująją pirmąją JAV ponią?
– Trumpų šeima domiuosi dar nuo Ivanos Trump laikų, tai yra maždaug nuo 1989-ųjų. Melania aš atsimenu iš tų laikų, kai ji dar buvo jauna mergaičiukė ir trečioji D.Trumpo žmona, pirmą kartą pradėjusi šmėkščioti viešojoje erdvėje. Dabar ji man nelabai patinka kaip moteris, ji paversta kažkokiu robotu, nors suprantama, kad ji yra žmogus, kurį nuolat filmuoja televizijos kameros ir ji turi vaidinti būsimąją pirmąją ledi. Dabar ji atlieka kažkokį vaidmenį, bet anksčiau ji man patiko labiau.
– Kaip manote, ar po kiek laiko amerikiečiai nesigailės savo sprendimo?
– Na, ko gali amerikiečiai gailėtis? Infliacijos? Kainų didėjimo? Ekonomikos? Gamybos sugrąžinimo į Ameriką ar jai priklausančias teritorijas? Tokio jausmo, kad mes esame supergalia ir niekas negali mums po nosimi atiminėti Krymo, kelti pilietinių karų Sirijoje, plėsti Islamo valstybės? Ko gali amerikiečiai gailėtis?
Vis tiek kukurūzų dribsniai iš parduotuvių nedings, automobiliai bus dideli, saulė vis tiek patekės, nusileis ir be gailėjimosi ar džiugesio.
D.Trumpas galės sugrąžinti pasaulį į superpolicininko priežiūros jausmą, žinojimą, kad egzistuoja ta supergalia, kuri gali sutvarkyti terorizmą, atkurti teritorinį ir istorinį teisingumą buvusios Tarybų Sąjungos teritorijose ir t.t. Man atrodo, kad tokio žmogaus pasauliui reikia ir aš tikiu, kad Donaldas Trumpas toks ir bus.
