Idėja dėl perkėlimų nėra nauja. Ypač dėl Žemės ūkio ministerijos, kurią dar N.Chruščiovo laikais buvo galvota nugrūsti net į Dotnuvą. Nieko stebėtino – anuomet juk ir Vilnių būta planų pavadinti Gagarinsku, nors garsusis kosmonautas vargu ar čia lankėsi dažniau nei kosmose.
Prieš porą kadencijų tuometis žemės ūkio ministras, konservatorius Kazys Starkevičius klausimą dėl ŽŪM ir Kauno kėlė jau rimčiau, o ir šiandien nuo šios idėjos neatsižegnotų, tik perspėja, kad tai rimtas valstybės finansų ir politinio sutarimo klausimas. Kad buldozeriu nepravažiuosi. Na bet čia jam taip atrodo.
Ant bangos iškilęs R.Karbauskis, panašu, nemato reikalo nei ką nors skaičiuoti, nei su kuo nors tartis. Niekas nematė jokių kaštų paskaičiavimų, realios naudos analizių. Argumentai – ištisa beletristika: Lietuvos vidurys, arčiau Klaipėdos, patogiau atvažiuoti, „Rail Baltica“ eis per Kauną ir panašiai.
Vyriausias Lietuvos žemvaldys jau spėjo pareikšti, kad ir tūkstantinės ministerijos darbuotojų armijos nuomonė jam nerūpi. Kas, kad reikės arba atleisti ir mokėti išeitines pašalpas arba apmokėti keliones pirmyn atgal – niekai. Prioritetas, ir taškas. Net jei išleistų pinigų vėl neužteks kokiems ten pienininkams ar melioracijai – niekai.
Pasiskaičius, ką apie tai mintija ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, susidaro įspūdis, kad tai gali būti banalus politinis atsidėkojimas „Vieningo Kauno“ vadui už tylią, bet intensyvią paramą rinkimuose. Taip, nesukant sau galvos, pamėtėjant kąsnelį biudžėto lėšų, administracinio resurso ir klestėjimo įvaizdžio.
Jeigu taip – sostinės (ne laikinosios) meras Remigijus Šimašius irgi turėtų tarti savo žodį. Galima, pavyzdžiui, nebūti egoistais ir sutikti, kad Vilniui tiek daug visko nereikia. Ta proga, prie minėtų ministerijų pridedant „bonusų“: Kirtimų čigonų taborą ir Neries krantinės surūdijusį vamzdį. Vilniaus bendruomenėje gali kilti tam tikrų protestų, bet meras gali pateikti neatremiamų argumentų.
Vilnius nebėra Europos kultūros sostinė – projektas, kuriam vamzdis privirintas, baigtas. Dar Artūras Zuokas yra parašęs atsakymą į Kultūros ministerijos užklausimą dėl vamzdžio bei nurodęs, kad neveikiančio santechninio įrenginio nuėmimas kainuotų daug tūkstančių ir savivaldybė lėšų tam neturi. Žinia, kai kurių meniškų vilniečių sielos ims kruvinai raudoti ir net nebegalės numalšinti skausmo vyne, nes jį koalicija netrukus beveik uždraus. Net viena kolegė žurnalistė yra viešai pagrūmojusi, kad jai toks „crazy daiktas“ patinka, ji nori matyti jį pro savo buto langą, o nuėmimas pažeistų jos teisėtą lūkestį. Bet projektas buvo laikinas ir tai, renkantis nekilnojamąjį turtą, reikėjo žinoti. Juk ir kitur yra tų „crazy daiktų“ gerbėjų – dabar Kauno meniškų sielų, kurių nesušildys ministerijos, eilė gauti dvasinio peno. Tik su sąlyga, kad patys, savo ar V.Matijošaičio, ar R.Karbauskio lėšomis ir nusipjauna bei išsiveža.
Taboro iškėlimas pažeistų čia įpratusių gyventi ir „verslauti“ teises? Ko gero taip, bet jei nedomina ministerijų klerkų nuomonė, tai ką jau ten išpeš savo protestais taboro aborigenai, jei juos perkels kur arčiau Petro Gražulio koldūnų fabriko?
Be to, tikėtina, kad „Vieningo Kauno“ ir valstiečių-žaliųjų lyderių vieningomis pastangomis taboras neatpažįstamai pasikeis. Dekadentiškas ir abejingas Vilnius juk nesugebėjo padaryti iš jo Naisių? Lai dabar pabando tie, kas sugeba. V.Matijošaitis laiko save (ir daugelio laikomas) Kauno gaivintoju, šalies pavyzdžiu, o R.Karbauskis gali tiesiog pradėti finansuoti serialą „Pavasaris tabore“, rengti ten festivalius ir galbūt neilgai trukus nekilnojamojo turto kainos ten pakils į kosmines aukštumas. Gyvenkime draugiškai – viskuo dalinkimės.
Kirba tik įtarimas negeras: kuo daugiau bus tų menkai motyvuotų kilnojimų, tuo lengviau bus pasiimti savo dalį nuo europinių projektų. Iki 2020 metų juk baigsis tas oficialus ES dosnumas, o, atkračius „perkėlimo būdu“ išmanančius žmones galima iki tol „naisiauti“ kiek lenda. Žemės ūkio ministerijai kitais metais siūloma daugiau nei 1 mlrd. 41,7 mln. eurų, o Aplinkos ministerijai– per 297 mln. eurų. Apie jų buvimą Kaune projektuose nieko skaičiavimuose neužsiminta, bet, su minėtais kultūrinės traukos objektais gal ir atsipirks. Taupykime, ruoškimės.
Ir svarstykime, kaip po tokių mainų turėtų atrodyti pyrago dalybos. Dabar atrodo oficialiai maždaug taip (kol dar ministerijų su taboru neiškeista):
„Savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos kitais metais iš visų pajamų šaltinių sudarys 2 mln. 512 mln. eurų, palyginti su šiais metais jos padidės 148,5 mln. eurų.
2017 metais gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), kurią numatoma skirti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, sudarys 78,14 procento.
Kiekvienos savivaldybės biudžetui numatoma gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perves savivaldybei.
Siūloma nustatyti šias gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), reikalingas prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 45,93 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 75,11 procento;
Klaipėdos miesto savivaldybei – 91,15 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų.“
Čia Finansų ministerijos duomenys. Kaip viskas, kažin, keisis, jei pačia ministeriją ims ir iškeldins į kokią kitą vietą? Gal ir Didžiasalis prisikeltų.