Apie būsimąją Vyriausybę „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su „valstiečių“ kandidatu į premjero postą Sauliumi Skverneliu.
– Vakar pasirašyta koalicinė sutartis. Ar Jūs asmeniškai esate patenkintas tuo, kaip pavyko susitarti?
– Taip – pakankamai sklandžiai, greitai, ypatingai kalbant apie programinių nuostatų suderinimą. Nerimauti kol kas nematau pagrindo.
– Koalicija pakankamai trapi.
– Jei formaliai skaičiuojant turimus balsus, ji nėra labai didelė, bet gali dar kisti. Yra save išsikėlusių išrinktų Seimo narių, patekusių po vieną. Bandysim stiprinti frakciją.
– Ar jau vyksta pokalbiai?
– Vyksta. Partneriai socialdemokratai lygiai taip pat bando gausinti savo frakciją. Manau, kad dauguma nebus labai trapi, o atskirais, valstybei reikalingais klausimais tikiuosi gauti ir konstruktyvios opozicijos pritarimą.
– Jūs pats visą laiką labiau norėjote koalicijos su kita puse – konservatoriais.
– Negaliu sakyti, kas man geriau, ar blogiau. Kalba yra apie valstybę, valstybės interesus. Šiandien turime tokią situaciją, kad vieni iš galimų partnerių pasielgė valstybiškai, tam tikras emocijas ar ambicijas palikę nuošalyje. Koalicija yra tokia ir svarbiausia, kad ji būtų darbinga ir stabili.
– Kai kalbėjomės paskutinį kartą, nebuvo nei vienos, nei kitos pusės sprendimo, penktadienį socialdemokratai davė atsakymą. Ar konservatoriai dar bandė su jumis bendrauti?
– Jų pozicija buvo nesikonsultuoti ir nesiderėti vienu metu, tai pasibaigus sėkmingoms konsultacijoms su socialdemokratais, matyt, nebeliko prasmės dar kalbėtis. Juolab, jie ne kartą buvo pareiškę, kad nemato jokios galimybės plačiai koalicijai.
– Jūs susitikinėjote su G. Landsbergiu.
– Susitikinėjau ir dabar kalbamės. Manau, kad ir ateityje privalėsim kalbėtis, tai yra didžiausia Seimo opozicinė partija. Kur reikės palaikymo, manau, jie elgsis kaip konstruktyvi opozicija, ten, kur bus valstybei reikalingi sprendimai, paramą turėsime.
– Kokius reikalavimus kelsite koalicijos partneriams?
– Nebėra ką kelti, jau pasirašyta koalicijos sutartis. Derybų, konsultacijų metu nesijautė, kad tai didysis ar mažesnis brolis. Žinome, kokį pasitikėjimą įgavo viena ar kita politinė jėga, dėl to socialdemokratų pusė elgėsi pakankamai išmintingai, korektiškai ir adekvačiai. Kaip ir mūsų.
– Jūs esate sakęs, kad asmeniškai rinksitės ministrus. Pavardės, kurios siūlomos į ministerijas, priskirtas socialdemokratams: užsienio reikalų ministru galėtų būti Linas Linkevičius, teisingumo ministru – Julius Sabatauskas arba Darius Petrošius, ūkio ministru – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Jums tinkamos?
Jei turėtume omenyje tai, kad ištisai deklaruojama apie profesionalų Vyriausybę.
– Tikrai nevertinsiu, nes socialdemokratai rytoj prezidiume priims sprendimus ir teiks kandidatūras. Mūsų įstatymuose, Konstitucijoje labai aiškiai apibrėžtos kompetencijos sritys – kalbant apie ministrų paskyrimą dalyvauja ministras pirmininkas ir prezidentė. To ir bus laikomasi.
– Jūs, kaip būsimasis ministras pirmininkas, kokius reikalavimus kelsite būsimiems Vyriausybės nariams?
– Savo srities ar tos srities, už kurią bus atsakingas, pakankamai gilus žinojimas, problemų žinojimas, vizijos, kaip turėtų būti vystoma ta sritis, turėjimas, gebėjimai suburti komandą.
Man norisi pasiekti, kad Vyriausybė būtų stipri kaip komanda, lygiai taip pat reikės padaryti ir ministerijose – suburti kolektyvus, tuos žmones, kurie galėtų įgyvendinti Vyriausybės programą.
Labai svarbu lyderystė, komunikavimo savybės. Vieni iš pagrindinių dalykų – atsakingumas, sąžiningumas ir patikimumas. Tą vertina ir tarnybos, numatytos įstatymuose, vertins ir būsimas ministras pirmininkas ir prezidentė.
– Visuomenei nėra aišku, kad yra profesionalas, anot Jūsų ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Ar tai žmogus pagal išsilavinimą, ar pagal darbinę patirtį?
– Būtų sunku suabsoliutinti ar vien išsilavinimas,ar darbinė patirtis. Ir tas, ir tas labai svarbu. Kiekvieno žmogaus profesionalumą vertiname vertindami jo darbus, kuriuos iki to laiko dirbo.
Galim svarstyti, ar teisininkas, ekonomistas yra universalūs, ar reikia žemdirbiu būti. Tačiau reikia išmanyti, būti dirbus toje srityje. Neturime laiko bandyti suvokti, į kokią ministeriją patenka ministras. Tokių dalykų buvo šioje dar veikiančioje Vyriausybėje.
Reikia iššūkius žinoti, identifikuoti ir pradėti dirbti, laiko neturime. Jaučiu, kad ir to 100 dienų neturėsime pagal tas reakcijas, kurias turime dabar.
– Jeigu kalbėtume apie išsilavinimą, tai Seimo pirmininkas – agronomas. Jis profesionalas ar ne?
– Visa tai buvo kalbama apie ministrus ir Vyriausybę. Seimas yra kitokia institucija, įstatymų leidžiamoji valdžia ir jos vadovybėje yra žmonės, gavę rinkėjų mandatą, kurie vertino jų gebėjimus dirbti įstatymų leidybos srityje, pasirinko juos.
Galimą būsimą Seimo pirmininką vertinčiau pirmiausia kaip intelektualų žmogų, profesorių, turinį daug akademinės ir praktinės patirties, turintį nuomonę, stuburą ir, kiek spėjau susipažinti, kaip padorų ir atsakingą žmogų.
– R. Karbauskis apie I. Šimonytę kažkada kalbėjo, kad ji negalėtų užimti sveikatos apsaugos ministro kėdės, nes neturi tam kompetencijų. Čia ir iškyla klausimas, kur tie kriterijai?
– Nesurašysime kriterijų, nepadarysime universalaus, tinkamo kiekvienai ministerijai. Kalbant apie sveikatos priežiūrą vienareikšmiškai laikausi nuomonės, kad turi būti žmogus, esantis toje sistemoje, žinantis visas subtilybes, nes sistema labai imli finansams, sunkiai kintanti ir vykdanti pokyčius.
Visi turime matyti tam tikrą nepasitenkinimą sistemos veikla, tiek pacientai, tiek medikai, kalbant apie tokius sudėtingus sektorius, kaip vaistų sektorius, specialios, labai brangios medicininės įrangos įsigijimas.
Norėtųsi, kad žmogus bent jau žinotų ir skirtų tam tikrus pagrindinius dalykus, dėl to parinkome kandidatą, kuris turi medicininį išsilavinimą, akademinio darbo patirties. Iš kitos pusės, jei keliamas uždavinys yra, pavyzdžiui, sutvarkyti viešuosius ministerijos pirkimus, finansus, daugiau ūkinę veiklą, tai tikrai kalbame apie stiprų vadybininką, ne tiek tos srities žinovą.
– Nemanote, kad tiesiog patys sau susikūrėte per aukštus kriterijus, per kuriuos pakankamai sudėtinga atrasti tuos žmones?
– Kriterijai pakankamai aukšti. Kadangi turėjau galimybę darbuotis Vyriausybėje, suformuotoje kitokiais principais, nenorėčiau, kad būtų, kaip buvo.
Norisi, kad ji būtų darbinga, efektyvi, matanti problemas plačiai, ne vien sveikatos apsaugoje ar švietime. Pavyzdžiui, švietimas susijęs su įvairiomis sritimis, pradedant nuo Ūkio ministerijos, Sveikatos, Finansų ir t.t. Dėl to reikalavimai aukšti, privalome su tuo susitaikyti ir suformuoti tokią Vyriausybę, kuri tuos kriterijus atitiktų.
– Jei žiūrėtume į tai, kaip buvo tariamasi dėl ministerijų – tie įvykę mainai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išmainyta į Ūkio ministeriją, nes jos labai pageidavo Socialdemokratų partija.
Šis faktas iš esmės pamina tai, ką deklaruojate. Akivaizdu, kad socialdemokratams reikėjo naudingos ministerijos ir jie ją gavo.
– Manau, kad kalbant apie naudingumą, socialdemokratams gerokai naudingesnė būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kalbant apie partijos politinę mintį ir politinę filosofiją.
Galbūt buvo noras ar nuogąstavimai, jei šioje srityje nepasiseks, bus dar viena didžiulė problema, kuri bus vertinama kitų rinkimų metu.
Ūkio ministerija, nenoriu sakyti, ar pelninga, ar ne, nes apie tai neina kalba, yra iššūkis, jei kalbame apie inovacijas, papildomos darbo rinkos paiešką, darbo vietų kūrimą, verslo pritraukimą.
Sėkmingai pasirodžius tai yra segmentas turėti gerų ekonominių, politinių dividendų. Nematau jokių prielaidų ir galimybių, jei kas įsivaizduoja, kad bus galima mažiau vogti, taip tikrai nebus.
Nebus apskritai galima to daryti. Kas turi iliuzijų, o manau, niekas šioje valdančioje daugumoje neturi, turės nusivilti. Laukia didžiuliai iššūkiai, tame tarpe ir Ūkio ministerijos, tai labai svarbi veiklos sritis, juolab, mes galvojame apie viešojo sektoriaus pertvarkymą. Ta ministerija gali būti dar stipresnė.
– Sujungus su Energetikos ministerija.
– Tai vienas iš variantų, kalbant apie energetikos dalį. Taip pat ir mūsų informacinių technologijų konsolidavimo procesą, infrastruktūrą.
– Jūsų manymu, reikia jungti ministerijas?
– Reikia susitvarkyti su viešuoju sektoriumi, kad jis būtų efektyviai veikiantis, nešvaistantis viešųjų finansų ir mažesnis, negu dabar yra.
Vienas iš pirmųjų darbų, kuriuos padarysime, jei bus tokia valia, tai įvertinsime laukiančius iššūkius ir surasime struktūrą, kuri efektyviai veiktų. Kiek procentų turėtų mažėti, mechaninio sprendimo nėra.
Norisi, kad šiuose sektoriuose dirbtų kompetetingi žmonės, gaunantys konkurencingą atlyginimą, kurie galėtų valstybėje generuoti idėjas ir įgyvendinti sprendimus.
– O iškėlimas į Kauną – logiška?
– Neatsisakome idėjos ministerijas sukelti į vieną centrą, bendrųjų funkcijų apjungimą. Ta irgi labai stiprus viešųjų finansų taupymas, efektyvinimas, nustatant horizontalų darbą tarp ministerijų, kas šiandien iš esmės nevyksta, galiausiai, asignavimų valdytojų skaičiaus mažinimas.
Kitas svarbus požiūris – ar Lietuva tik Vilnius, ar kažkas kito. Manau, kad tai ir kiti miestai, kalbant apie Kauną, Klaipėdą. Nematau priežasčių, kodėl dalis viešųjų institucijų negalėtų darbuotis tuose miestuose.
– Jūs, kaip kandidatas į premjerus, pasiruošęs?
– Bandau morališkai pasiruošti, jei bus toks iššūkis. Kandidatūra pirmiausia turi tikti Respublikos prezidentei. Bus susitikimas, pokalbis ir bus priimtas sprendimas.
– Bendraujate su prezidente?
– Bendrauju.
– Kaip Jūsų kandidatūra gali būti sutikta, kai bus oficialiai pateikta?
– Nematau jokių prielaidų, kad būtų kitaip, bet negaliu komentuoti galimo prezidentės sprendimo. Kol kas vykstantys darbiniai pokalbiai yra konstruktyvūs ir labai dalykiški.
– Kokius reikalavimus sau kelsite?
– Visą laiką, kur bebūčiau, kėliau pakankamai aukštus reikalavimus – atsakomybė, jos suvokimas, gebėjimas daryti sprendimus, kurie būtini, neišvengiami.
Žinau, kokie yra mano trūkumai ir minusai, gyvenime tenka tobulėti. Aš pasiruošęs tai daryti ir darau.
Esminis dalykas – suburti komandą, turėti viziją, efektyvią Vyriausybės programą, ir ją įgyvendinti.
– Jums pačiam tai didelis iššūkis?
– Labai. Tai didelis iššūkis, apie kurį tikrai negalvojau.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.