Pats B.Markauskas, kuris buvo teistas už 2003 metais surengtą kelių
blokadą, žemdirbiams reikalaujant didesnės paramos, teigia tikįs,
jog prezidentė pritars jo kandidatūrai į svarbias pareigas
Vyriausybėje.
„Tikrai yra profesionalus žmogus (B.Markauskas), daug
metų dirbantis šiame sektoriuje. Tikrai yra padaręs proveržį
atskiruose sektoriuose – kooperatinių idėjų propagavimą. Žmogus,
socialiai atsakingas – gynęs žemdirbių teises. Tas teistumas
atsirado nuo tos labai senos istorijos, kai žemdirbiai buvo įspausti
į kampą ir užsiėmė, mano galva, neteisėta veikla – kelių
blokada“, – naujienų portalo 15min.lt konferencijoje kalbėjo
buvęs vidaus reikalų ministras S.Skvernelis.
Anot jo, B.Markausko teistumas teisiniu požiūriu jau yra
išnykęs, todėl problemos nebėra. Kita vertus, S.Skvernelis pripažino,
kad šią istoriją reikės įvertinti.
„Iš teisinės pusės pažiūrėjus – teistumas yra išnykęs.
Problemos kaip ir nėra, bet tą istoriją reikia įvertinti, jei jis
bus kandidatas. Reikia ir man įvertinti, ir prezidentė turės
vertinti tą istoriją, kuri iš teisinės pusės kliūčių
nesukelia, ar jis gali eiti tas pareigas.
Man atrodo, tai nėra ta istorija, kada galima sakyti, jog teistas už gerus darbus. Šiuo
atveju yra tam tikra pozicija, kuri galėjo būti interpretuota vienaip
ar kitaip. Buvo ir administracinė atsakomybė. Šiandien įvertindamas
visas aplinkybes ir senatį nemanyčiau problemos“, – sakė
S.Skvernelis, kuris 2003 metais buvo Lietuvos policijos Eskortavimo
rinktinės komisaras, o beveik po dešimtmečio tapo policijos
generaliniu komisaru.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento direktorius
Rimvydas Pilibaitis sakė, kad teistumas išnyksta per 1–10 metų,
priklausomai nuo nusižengimo masto. Todėl, pasak jo, B.Markausko
teistumas yra pasibaigęs ir tai formaliai netrukdo eiti ministro
pareigų.
Į Seimą kartu su „valstiečiais“ išrinktas B.Markauskas BNS
sakė tikįs, jog Dalia Grybauskaitė pritars jo kandidatūrai į
žemės ūkio ministrus.
„Visai neseniai kalbėjome apie tą teistumą. Saulius
(Skvernelis – BNS) prisimena tuos įvykius, nes dirbo policijoje. Aš
manau, kad tai teisingas vertinimas, nes protesto akcijų metu buvau
vienas iš 10 tūkst. žemdirbių, o aš visą gyvenimą turėjau
aktyvią pilietinę poziciją, todėl buvau vienas iš protesto
vadovų. Bet aš sakau, kad to nesigailiu. Jeigu šiandien vyktų
tokia akcija, tai baudžiamųjų bylų nebūtų. (...) Objektyviai
vertindamas nemanyčiau, kad tai bus problema. Bet neaišku, kaip
prezidentė pažiūrės į tą teistumą“, – kalbėjo B.Markauskas.
„Kai kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, tai ji turi
būti nepriekaištinga, bet klausimas, ar prezidentė į bylą
pažiūrės formaliai, ar bus vertinamas bylos pobūdis. Jeigu
formaliai, tai viskas aišku, jei įvertins pobūdį, tai gali būti
ir teigiamas sprendimas“, – pridūrė jis.
B.Markauskas teigė, kad jei pastaruoju metu būtų buvę didesnių
žemdirbių protestų, vėl būtų stojęs ginti jų teisių. Bet
būdamas ministras tokiu atveju aktyviau komunikuotų su
ūkininkais.
„Taip, aišku (prisidėčiau prie protesto – BNS). Galbūt
tai būtų kitokia forma, nes jau sukaupta patirties. Tada viskas
kitaip buvo. Gal taktika būtų kitokia. Manau, paskutinės
žemdirbių akcijos buvo reikalingos. Manau, yra ne tik
ministerijos, bet ir Vyriausybės bendra problema, kad mažai
bendraujama su visuomene. Ministerijoje daug kalbama, kad žemdirbiai
dalyvauja priimant sprendimus, bet iš tiesų taip nėra. Mano pagrindinis
tikslas – atvirai visą laiką kalbėti ne tik su žemdirbiais,
bet ir su perdirbėjais. Reikėtų visada įtraukti socialinius
partnerius į sprendimų priėmimą. Tie nepasitenkinimai dažnai
būna, kai nėra aiškumo, kodėl priimami sprendimai“, – sakė
buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Ūkininkai, reikalaudami didesnės piniginės paramos žemės
ūkiui, 2003 metų gegužę blokavo kai kuriuos kelius į Latviją ir
Lenkiją bei automagistralę prie Klaipėdos. Blokadą žemdirbiai
nutraukė tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams 56
mln. litų.
2004 metų rugsėjį teismas Pieno gamintojų asociacijos tarybos
pirmininkui B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, bausmę atidedant
vienems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai.
2013 metų pabaigoje Europos žmogaus teisių teismas
paskelbė, kad bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be
smurto, tuo pat metu vykstant žemdirbių deryboms su Vyriausybe.
Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo
Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva
turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.