Šiuo metu LVŽS sutarę su socialdemokratais, jog šiems atiteks
Ūkio, Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijos, nors keturi iš
šešių socialdemokratų derybininkų trečiadienį pareiškė
nesutinkantys su tokiais derybų rezultatais ir įvardija juos kaip
premjero Algirdo Butkevičiaus savivalę.
„Tai yra vidaus reikalas, sunku būtų komentuoti, bet turbūt
reikia suvokti, kad kalbame apie kitokius Vyriausybės formavimo
principus. Tai nebus taip, kaip įsivaizduojama, kad kažkas nuspręs,
jog vienas ar kitas asmuo turi būti ministerijoje – aš pasirinksiu
galbūt ir kitokių variantų“, – BNS sakė S.Skvernelis,
komentuodamas socialdemokratų nesutarimus.
„Turime žiūrėti į galimus kandidatus, ieškoti geriausių:
jei būtų iš jų žmogus, kuris atitiktų geriausiai kitą
ministerija, jis gali tapti kandidatu į ministrus. Pabrėžiu,
kalbame ne apie jūsų ir mūsų ministerijas sutartyje, bet apie
mūsų bendrą Vyriausybę“, – pridūrė jis.
Dabartiniai susitarimai pasiekti po to, kai derybininkams
vadovaujantis A.Butkevičius ir bei frakcijos seniūnė Irena
Šiaulienė susitiko su LVŽS vadovu Ramūnų Karbauskiu.
LVŽS lyderis sako, kad susitikimas su A.Butkevičium ir I.Šiauliene
atskirai vyko jo iniciatyva. Likusi dalis derybininkų – Andrius
Palionis, Julius Sabatauskas, A.Sysas, Gintautas Paluckas –
trečiadienį partijos tarybai, prezidiumui bei valdybai pareiškė
atskirąją nuomonę dėl koalicijos susitarimo sąlygų. Jie
nepritaria sprendimui atsisakyti vadovauti Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai (SADM), taip pat priekaištauja, kad nesiderėta ir
dėl ketvirtos ministerijos, neatsisakyta Užsienio reikalų
ministerijos, nors to siekti derybininkams pavedė partijos valdyba.
S.Skvernelis nemato problemų, kad dėl įtampų socialdemokratų
vadovybėje gali kilti problemų darbui koalicijoje.
„Ne, tikrai nemanau“, – teigė jis, paklaustas, ar dėl to
gali būti atsisakyta dabar suderėtų dalykų ir deramasi iš naujo.
Portalo 15min.lt konferencijoje ketvirtadienį jis vis dėlto
stebėjosi A.Butkevičiaus pasirinkimu socialdemokratams artimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) iškeisti į Ūkio,
sakydamas, jog socialdemokratų vietoje šią sritį tikrai būtų
pasirinkęs.
„Aš manau, kad jie turi stiprių kandidatų. Natūraliai,
tradiciškai, tai buvo viena iš svarbiausių sričių“, – sakė
S.Skvernelis.
„Tai yra jų pozicija, jų apsisprendimas. Aš tikrai galvojau,
tikėjausi kad šita ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo, pagal
jų partijos filosofiją (atiteks jiems). Kur daugiau, jei ne čia
pabandyti kitaip atsiskleisti. Juo labiau, kad ir man, jei aš būsiu
ministras pirmininkas, ir mūsų partijai, kuri programoje tikrai daug
dėmesio tam skiria, šita sritis labai svarbi yra, – sakė
S.Skvernelis. – Galbūt buvo baimės, kad jei nepasiseks, kažkas
bandys suversti kaltę (...). Tikrai tos baimės neturėjo būti, bet
toks sprendimas yra ir aš negaliu komentuoti“.
S.Skvernelis patikino, kad derybose nebuvo kelti piniginiai
ministerijų klausimai ir atmeta svarstymus, kad socialdemokratai
pasirinko Ūkio ministeriją dėl to, jog joje valdomi didesni
finansiniai srautai. Anot jo, SADM atsakinga ir už Sodros biudžetą
bei išmokas, ir už didelius europinius projektus. Jis spėlioja, kad
Ūkio ministeriją pasirinkę socialdemokratai nori iššūkių
„padaryti Lietuvą patrauklią tiek investicijoms, tiek kurti
papildomas darbo vietas, „pramušti“ inovacijas“.
Jis pripažino, jog dabartinei socialdemokratų Vyriausybei
nepavyko išvengti to, ką jis pats vadina „partijų lesyklomis“,
t.y. saviškių įdarbinimo ministerijose bet kuria kaina.
„Matome tikrai, kad nepavyko – tai irgi reikia atvirai sakyti,
nes buvo darbinami viceministrais ir ministrais žmonės pagal
nuopelnus partinei struktūrai. Faktas, kad tas modelis, kuris buvo
pasirinktas, kada buvo kaišiojami ministrui viceministrai, kurių jis
ir matyti nenorėjo, nes tai – kitos partijos kvota, tai tikrai buvo
visiškas absurdas, mano galva“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis tikina, jog pats dirbdamas vidaus reikalų ministru rinkosi
žmones ne pagal partines kvotas, o pagal gebėjimą dirbti ir žada,
jog šioje Vyriausybėje buvusi situacija nesikartos. Nors
S.Skvernelis žada, kad savo komandą ministrai galės rinktis
laisvai, kandidatūras, vis dėlto, privalės derinti su juo.
„Dabar ministrai tikrai turės galimybę komandą rinktis patys,
ne pagal partinę ištikimybę, bet tais pačiais kriterijais, kaip ir
skiriami ministrai. Be abejo – tai turi būti suderinta su ministru
pirmininku, turi būti bendras sprendimas“ – sako jis.
Trečiadienį pasirašyta naujos valdančiosios „valstiečių“
ir socialdemokratų koalicijos sutartis įsigalios tuomet, kai jai
pritars atitinkamos abiejų partijų valdymo institucijos.
Socialdemokratai penktadienį ketina derybų eigą ir pasiektą
rezultatą aptarti partijos prezidiume.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus „valstiečiai“ iškovojo 56
parlamentarų mandatus, socialdemokratai – 17.