Ženklų, kad viltys išsipildys, V.Uspaskichas parodė daugybę: ant Kėdainių ledais lijo, pats politikas iš kailio nėrėsi, grodamas akordeoną ir cirko numerius rodydamas.
Kalbėkime tiesiai: pats jis irgi puoselėjo viltis, kukliai atsisakydamas planų tapti prezidentu, bet neslėpdamas noro atsisėsti ant premjero kėdės. Tada jis tryško meile Lietuvai, pabrėždavo esąs lietuvis, tik rusų kilmės.
Deja, viltys žlugo – pasiekęs tik Ūkio ministro kėdę, turėjo sėsti į teisiamųjų suolą. Nuo tada meilė Lietuvai ėmė blėsti, teko slapstytis Rusijoje, o vėliau pavyko išvykti į Briuselį, kuris irgi nesužavėjo politiko, nes jis ten paliko savo charizmą. Ir ne tik ją, bet ir sveikatą.
Dabar iš linksmuolio optimisto, žadėjusio Lietuvai kone Liuksemburgo lygio ateitį, virto niurzga pesimistu ir nusivylusiu filosofu.
„Politika man nieko nedavė, aš daug ką praradau, atsilikau nuo savo verslo, praradau iki tol turėtus gerus santykius su visuomene, nelabai kaip susiklostė santykiai šeimoje, o sveikata išvis nuėjo velniop“- atviravo V.Uspaskichas televizijos laidoje.
Pamokanti politinės karjeros antireklama dabartiniams Seimo naujokams. Pažiūrėsime, kiek dabar į Seimą patekusių apie permainas šaukiančių optimistų, skiepų su aborto liekanomis paniekinusių sveikuolių taip kalbės po kiek laiko.
Prakišusios Darbo partijos įkūrėjas ėmė kalbėti apie darną su gamta, bioenergetiką, karmą ir netradicinį gydymą, atsisakė mėsos ir alkoholio. Tokie dažniausiai būna „zekų“ ir į neviltį puolusių, aukštai kilusių, bet žemai kritusių gyvenimo pasažai.
V.Uspaskichas pasigyrė Rusijoje įsteigęs itin modernų gydymo centrą, kuriame gydoma vos ne stebuklingais būdais. Štai kaip – kai puoselėjo planus tapti Lietuvos premjeru, pabrėždavo savo lietuviškąjį pasirinkimą, o kai Lietuva pareikalavo sumokėti mokesčius ir atsakyti už juodąją buhalteriją, dėmesys ir investicijos – Rusijai.
Viena vertus, nieko čia blogo, jei žmogus išsiilgo gimtosios šalies ir jai teikia pirmenybę. Juolab kad Rusijoje gana atlaidžiai žiūrima į buhalterinę apskaitą ir ne itin skrupulingai reikalaujama mokėti mokesčius. Ten užtenka susimokėti kokiam nors gubernatoriui, ministrui.
Tad šia prasme V.Uspaskicho prioritetai suprantami. Bet kuriems galams tada reikėjo ilgus metus vaizduoti patriotą, kai tas patriotizmas išgaravo, grobiui išslydus iš rankų?