Atsargiai, žinodamas ir tai, kas JAV politiniame gyvenime plika akimi
nematoma, H.Clinton galimybes aiškino politologas K.Girnius. Tiesiai į
dešimtuką paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus taikė JAV
besitobulinantis politologas apžvalgininkas M.Laurinavičius.
Nuo pat prezidentinių lenktynių JAV pradžios Lietuvoje į D.Trumpą buvo
žiūrima kaip į politikos anekdotą, su išankstiniu nusiteikimu, panašiu į
sovietinių laikų vieno garsaus akademiko fiziko reakciją į paranormalių
reiškinių egzistavimą: „To nėra, nes taip negali būti.“
Ką čia svarstyti, D.Trumpo pergalė neįmanoma – taip tikino Lietuvos
jauni politologai net likus savaitei iki rinkimų. Daugiau kaip metus
kitokių minčių, išskyrus juoką, pašaipą ir ironiją, D.Trumpas
Lietuvos apžvalgininkams nekėlė.
Tik pastaruosius kelis mėnesius kai kurie, daugiau gyvenimo matę,
politikai ir politologai sukluso: o jeigu?
Šiuolaikinės visuomenės yra sudėtingos ir nenuspėjamos. Senose
demokratijose laužomos bet kokios balsavimo tradicijos. O ką jau
kalbėti apie tas valstybes, kuriose demokratijos tik atsikuria arba jų
visai nebuvo.
Ausyse dar gyvi žodžiai apie neva ateisiančią naują demokratijos bangą
po Arabų pavasario. O kokie rezultatai? Net tose valstybėse, kuriose
anksčiau buvo pasaulietinė valdžia, dabar – religinė.
JAV visuomenė, spėju (galbūt ir klaidingai), tikriausiai pradėjo
abejoti, ar jos tikroji misija yra pasaulyje skleisti demokratiją – kad
ir jėga. Ir kokio tipo demokratiją? Atstovaujamąją? Bet būtent ji
pavirto rinkimų spektakliais, per kuriuos nei rinkėjai susivokia,
kas jiems atstovauja, nei atstovautojai gilinasi į rinkėjų rūpesčius.
Naujojo JAV prezidento tapimo istorija pakeis daug tradicinių
įsivaizdavimų apie visuomenę, politiką, žmonių lūkesčius ir ateities
prognozes.
Lietuva į tai, kas bus kitas JAV prezidentas, reagavo labai jautriai.
Ne kartą galėjai susipainioti, ar tik Lietuva netapo dar viena JAV
valstija. Ne vienas politikas gyrėsi asmenine pažintimi su H.Clinton.
(Dabar paskubomis ieškoma bent menkiausio kontakto D.Trumpo aplinkoje.)
Lietuvių, komentuojančių rinkimus iš JAV, buvo beveik tiek
pat, kiek komentatorių iš didžiųjų valstybių.
Lietuvos dėmesio ir jaudinimosi priežastis daug sykių jau kartota –
D.Trumpo dviprasmiškos kalbos dėl NATO. Mano manymu, jis nieko
ypatinga nepasakė: gynyba kainuoja, ir reikia susimokėti bent jau tiek,
kiek įsipareigota. Be to, pritariu M.Laurinavičiaus įžvalgai, jog
amerikiečiams rinkėjams Lietuvos saugumo klausimas yra net ne pirmajame
dešimtuke pagal svarbą.
Mes patys turime rūpintis savo saugumu. Ir ne vien tik didindami
ginkluotę. Saugumo sudedamoji dalis yra užsienio politika ir
diplomatija. Neminint jau savo krašte vartojamos retorikos. D.Trumpo
pergalė Lietuvai gali būti ir naudinga: pradės formuotis sava užsienio
politika, kuri iki šiol yra retransliacinė.
Lietuvai jau seniai laikas užsienio politikoje turėti bent kelis
variantus, planus A, B o gal ir C, atidžiau skaičiuoti pinigus gynybai
ir turimus resursus matuoti ne liežuvio ilgiu tarptautinėje arenoje.
Ar keisis Vašingtono santykiai su Maskva? Keisis, nes dabartiniai yra
tik vienu žingsniu nuo karo. Rusija neslepia pasitenkinimo nauja
situacija JAV. Tai nėra blogai, nes mažina Rusijos susierzinimą ir
agresyvų nusiteikimą, atsiranda pauzių ir vietos diplomatijai.
Yra iš JTO tribūnos paskelbtas bendras priešas – terorizmas, o
konkrečiai – vadinamoji „Islamo valstybė“ (IV). Jos atžvilgiu nėra
jokios alternatyvos – ji gali būti tik sunaikinta. Irake ir Sirijoje
vyksta lemiami mūšiai. Be bendrų karinių suderintų veiksmų tarp Rusijos
ir JAV galutinio taško šioje kovoje padėti neįmanoma.
Kad ir kas vadovautų JAV, jos iš Vidurinių Rytų nepasitrauks. Bet ir
likti dabartinėje situacijoje – pražūtinga. Rusija, nesvarbu,
pražiopsota iš JAV pusės ar ne, Sirijoje ir konkrečiuose mūšiuose su IV
– taip pat faktas, kuris, mostelėjus burtų lazdele, neišgaruos ore.
Susitarimas tarp Rusijos ir JAV yra neišvengiamas. Nuo šio lemtingo
sprendimo priklausys ir klausimas dėl naujos pabėgėlių bangos, kuri
galutinai suskaldytų Europą.
IV pribaigimas būtų pats didžiausias ir reikšmingiausias D.Trumpo
prezidentavimo pradžios žygis, o kompromisai su Rusija jame visiškai
nepakenktų JAV prestižui.
Kur kas keblesnė situacija Ukrainoje. Didelė valstybė siekia tapti
Vakarų pasaulio integralia dalimi nuo ekonomikos iki karinio aljanso,
lieja dėl to kraują, todėl sunku įsivaizduoti realų, ne reklaminį, JAV
vadovą ignoruojant, kas vyko ir vyksta Ukrainoje, ir ramiai spaudžiant
ranką V.Putinui.
D.Trumpas tikrai taip nesielgs, bet JAV taktika Ukrainos atžvilgiu
keisis. Mano manymu, D.Trumpas ir jo užsienio politikos patarėjai
įsikabins Ukrainos federalizacijos idėjos ir ieškos pagalbininkų, tarp
jų ir Lietuvos, kad paskatintų Kijevą greičiau tuo keliu pasukti. Už
gerai atliktą darbą gali gauti ir tvirtesnes saugumo garantijas.
Ukrainos advokatei Lietuvai rimtai teks pasukti galvą, kaip elgtis.
Tikiuosi, nors gal ir naiviai, kad D.Trumpo prezidentavimo laikotarpiu
sumažės informacinio karo apsukos. Dabar propagandinė isterija yra
apėmusi visą pasaulį, ir jau pats metas atsipeikėti.