Didvyrius įamžins kitaip: Vilniuje kuriama Herojų alėja

Sostinėje pradedama formuoti Herojų alėja – Sauliaus Paukščio suburta menininkų grupė užsimojo privačiame sklype pagerbti žymius Lietuvos žmones, kuriems valstybė dar nepastatė paminklų.

Menininkų sumanyta Herojų alėja šalia sostinės „Vilniaus vartų“ turėtų būti baigta per keletą artimiausių metų.<br>Vizualizacija
Menininkų sumanyta Herojų alėja šalia sostinės „Vilniaus vartų“ turėtų būti baigta per keletą artimiausių metų.<br>Vizualizacija
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Nov 15, 2016, 12:22 PM, atnaujinta Apr 17, 2017, 9:56 PM

Per keletą metų greta „Vilniaus vartų“ turėtų atsirasti maždaug 10–15 kreivai stovinčių juodų granitinių kubų, ant kurių metalinės lentelės skelbs herojų vardus.

Taip bus pagerbti žmonės, kurie, projekto sumanytojų nuomone, kūrė modernią ir pasaulietišką Lietuvos valstybę.

Kol kas labiausiai nusipelniusių sąraše – diplomatas ir kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833), istorikas, rašytojas Simonas Daukantas (1793–1864), archeologė ir antropologė Marija Gimbutienė (1921–1994), tenisininkas Vytautas Gerulaitis (1954–1994), rašytoja ir diplomatė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), menininkas Jurgis Mačiūnas (1931–1978), teisininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vileišis (1872–1942), geografas ir keliautojas Kazys Pakštas (1893–1960), pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Juozas Žukauskas (Jackas Sharkey) (1902–1994).

„Nerengsime jokių apklausų, kas kam patinka ar nepatinka. Demokratija mene veda į sumaištį, dėl to kyla tik begalinės diskusijos: Žvėryno bendruomenei patinka vieni, buvusiems Seimo nariams – kiti.

Nebus skaičiavimų, kas surinks dešimt balų ir galės būti Herojų alėjoje. Savo pamąstymus teikti galima, bet spręsime mes patys“, – aiškino S.Paukštys.

Anot S.Paukščio, tai, kad memorialas bus kuriamas privačiame bendrovei „INVL Baltic Real“ priklausančiame sklype, turėtų padėti išvengti didelių ginčų su visuomene, kas vertas būti Herojų alėjoje.

Sostinės Gynėjų gatvėje per metus ketinama pastatyti po 4–5 kubus su Lietuvą kūrusių žmonių vardais.

Šiam projektui buvo sukurtas fondas „Demokratinės bendruomenės resursai“, kuriam vadovauja S.Paukščio žmona Virginija Lukaitytė.

Visi kubai bus statomi už privačių rėmėjų pinigus. Vienas jų kainuos apie 4 tūkst. eurų.

Po ilgų diskusijų su pastato architektais skulptorius Marijus Būda pasirinko lakonišką alėjos formą. Kubai nebus išdėstyti vienoje linijoje. Tai turėtų priminti chaotišką mūsų visuomenės vystymąsi.

Herojus atrinks specialus komitetas, bet projekto sumanytojai pasirengę diskutuoti su interesų grupėmis dėl vieno ar kito herojaus vardo naudojimo – galbūt to nusipelniusio žmogaus giminaičiai ar gerbėjai jo įamžinimą įsivaizduoja kitaip.

Lietuvoje ir Vakaruose – skirtingi požiūriai

* Didvyriai Lietuvoje ir šalyse, turinčiose kelių šimtų metų demokratines tradicijas, labai skiriasi.

* Istorijos daktaro Lino Eriksono teigimu, Vakaruose piliečių valia šlovinami didvyriai, simbolizuojantys kovą už pilietines laisves, o Lietuvoje didvyriais vienus ar kitus neretai skelbia valdžios institucijos, turėdamos savo interesų.

* Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, kitų kunigaikščių kultas mūsų šalyje suklestėjo tik po to, kai į valdžią atėjo prezidentas Antanas Smetona. Minėjimų metu jis net susitapatindavo su Vytautu Didžiuoju.

* Bet pastaruoju metu Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas ir Gediminas tarsi patraukti į šešėlį, nes valdžia ėmė labiau pabrėžti karalių Mindaugą. Mat pastarasis labiau asocijuojasi su Vakarais, yra raginęs labiau atsigręžti į Europą.

* Be to, Mindaugas valdė teritorijas, kurios panašios į dabartinę Lietuvą.

Sunku pasverti žmogaus svarbą pasaulio mastu

* 2009 metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga sostinės Vingio parke buvo pastatyta 9 metrų aukščio skulptūra – verpstės formos „Vienybės medis“, ant kurio buvo iškalta 100 labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusių žmonių vardų.

* Pirminį 150 pavardžių sąrašą atrinko Mokslų akademija. Kai visuomenei buvo pasiūlyta balsuoti, savo nuomonę pareiškė beveik 30 tūkst. žmonių. Jie pasiūlė dar 1582 naujas asmenybes, o sąrašas buvo papildytas Vytauto Kernagio, Stasio Lozoraičio ir Tėvo Stanislovo vardais.

* Galutinį sprendimą dėl asmenybių įamžinimo priėmė tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta speciali darbo grupė ir Mokslų akademija.

* Projekto autorius ir skulptorius Tadas Gutauskas kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ prisipažino, kad labai sunku pasverti žmogaus svarbą Europos, pasaulio mastu, nelengva palyginti jų nuopelnus valstybės kūrimui, todėl sąmoningai nebuvo renkami gyvieji, kad vėliau nereikėtų ištrinti.

* Daugiausia balsų surinko Vytautas Didysis, karalius Mindaugas ir Jonas Basanavičius, bet šalia jų atsidūrė ir neseniai mirę mūsų amžininkai, tokie kaip Jurga Ivanauskaitė ar V.Kernagis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.