Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius V.Pranckietis tikino nebijantis užgriuvusios atsakomybės, o jį pažįstantys žmonės neabejoja: didžiosios politikos naujokas nebus pastumdėlis.
O kokia veikla iki tapdamas Seimo pirmininko vadovu užsiėmė V.Pranckietis? Iš Rutelių kaimo Kelmės rajone kilęs politikas didžiąją dalį savo gyvenimo skyrė žemei, augalams ir mokslinei veiklai.
Daktaro darbas – apie braškes
„Aktinidijų tyrinėjimui kartu su kolegomis skyriau daugiau kaip du dešimtmečius, šioje srityje tikrai nemažai nuveikiau“, – pernelyg nesikuklino Ringaudų gyvenvietėje (Kauno r.) su šeima įsikūręs politikas. Darbe jam talkino trys kolegos iš ASU, taip pat Lenkijos ir Latvijos specialistai.
Mokslininkas dar 1986 metais ėmėsi sumanymo pritaikyti aktinidijų vaisius maisto pramonėje, mat jie vadinami vitamino C bombomis. Sumanymas virto tikrove 2007 metais, kai Šiaulių konditerijos įmonė „Rūta“ pradėjo naudoti vaisius saldumynams gaminti, o vartotojai labai palankiai įvertino naujienas.
V.Pranckietis – ne tik aktinidijų, bet ir braškių žinovas. Daktaro laipsniui gauti jis parengė ir apgynė disertaciją „Braškių paankstinto derėjimo įtaka uogų derliui ir kokybei“. Politikas pasakojo, kad pagrindinė jo darbo mintis buvo išplėsti rinką laike.
Ar pats V.Pranckietis mėgsta braškes?
„Mėgstu, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, kurie šias uogas renka jau beveik 300 metų“, – juokėsi agronomas.
Kariuomenė arba kalėjimas
V.Pranckietis gali pasigirti dar neužmirštais įgūdžiais vienoje visiškai su agronomija nesusijusioje srityje – jam teko perprasti priešlėktuvinės gynybos ypatumus.
Jaunuolis sovietinėje kariuomenėje atsidūrė būdamas 26-erių, nors tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų į kariuomenę nešaukdavo. Kas atsitiko?
„Pasipriešinau tuometinės valdžios nurodymams, todėl gavau pasiūlymą rinktis – ketveri metai kalėjime ar perpus trumpesnis laikas kariuomenėje. Pasirinkau pastarąjį variantą“, – kalbėjo V.Pranckietis. Jis tikino nenorintis minėti šios istorijos detalių ir su ja susijusių žmonių – pastarieji žino, apie ką kalbama.
Jaunuoliui pasisekė, nes jis tarnavo Kaune, priešlėktuvinės gynybos dalinyje, vėliau net sulaukė pasiūlymo likti kariuomenėje, tačiau turėjo visai kitokių planų.
Sodas – pažintiniams tikslams
V.Pranckietis turėjo nuosavą sodininkystės ūkį, tačiau beveik prieš dešimtmetį jo atsisakė, mat dėl užimtumo negalėjo jam skirti pakankamai dėmesio. Dabar liko tik maždaug 150 įvairių vaismedžių sodas prie namų.
„Negaliu išskirti kokio nors mėgstamiausio augalo, o visi jie skirti švietėjiškiems tikslams“, – aiškino profesorius.
Namuose jis turi pagalbininkų. Žmona Irena – biomedicinos mokslų daktarė, ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė, jaunesnioji dukra Monika šiemet baigė studijas ASU Agronomijos fakultete.
V.Pranckiečio sūnus Vaidotas yra sukūręs savo šeimą, užsiima verslu. Vyresnioji dukra Viktorija – viešųjų ryšių specialistė.
Būsimojo Seimo pirmininko žmona nesiruošia palikti darbo ir kraustytis į Vilnių.
„Didžiuojuosi savo žmona, ji yra puiki moteris ir tikrai atliks savo pareigas, jeigu teks dalyvauti oficialiuose renginiuose“, – kalbėjo V.Pranckietis. Pats politikas tikino ketinantis apsigyventi Seimo viešbutyje ir tikino nenorintis būti kliuviniu kitiems žmonės atlikti savo pareigas.
Perspėjo – tai kietas riešutėlis
Studijuoti į Kauną V.Pranckietis atvyko iš Kelmės rajono. Jo kurso draugu tapo kitas žinomas sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus, kuris nepailsdamas dalijasi partirtimi tiek su ASU studentais, tiek su sodininkystės mėgėjais.
„Viktoras visada buvo tarp pažangiausių studentų. Jis žinojo, kodėl mokosi, ir labai rimtai žiūrėjo į mokslą, niekada neįsiveldavo į jokias istorijas. Negalėjau su juo net lygintis“, – juokėsi A.Amšiejus.
Po studijų V.Pranckietis liko ASU, o A.Amšiejus dirbo mokomajame ūkyje. V.Pranckiečiui tapus fakulteto dekanu A.Amšiejus jokių pokyčių nepastebėjo – buvęs kurso draugas neišpuiko.
„Viktoras labai principingas žmogus, viską labai gerai išanalizuoja, renka argumentus ir tik tuomet priima galutinį sprendimą“, – kalbėjo A.Amšiejus.
Ar kolega netaps lengva auka patyrusiems politikos vilkams?
„Jį tikrai nebus lengva suvalgyti, tai labai tvirto būdo žmogus, kurį bus įdomu stebėti dirbant Seime“, – įsitikinęs A.Amšiejus.
Šuolis nenustebino rektoriaus
ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas juokavo dar nesugalvojęs, ko prašys buvusio pavaldinio pastarajam tapus Seimo pirmininku.
„Man labai svarbu, kad jis taptų geras ir teisingas Seimo pirmininkas. Tuomet visiems bus gerai“, – kalbėjo A.Maziliauskas.
Rektoriaus pernelyg nenustebino V.Pranckiečio karjeros posūkis, mat kiek anksčiau jis jau buvo išrinktas į Kauno rajono tarybą.
Dirbdamas universitete V.Pranckietis buvo labai mylimas studentų, jam dirbant dekanu Agronomijos fakultete smarkiai išaugo studentų skaičius.
„Jis tikrai puikiai susitvarkys su pareigomis Seime, tai labai tvirtas žmogus“, – kalbėjo profesorius A.Maziliauskas.
Apie V.Pranckietį – trumpai
Gimė Kelmės rajone 1958 metų liepos 26 dieną, Zodiako ženklas – Liūtas.
Mokėsi Tytuvėnų (Kelmės r.) vidurinėje mokykloje, taip pat tuometiniame Tytuvėnų tarybiniame ūkyje-technikume ir tik vėliau išvyko į Kauną.
Moka anglų, rusų, vokiečių, lenkų kalbas.
Pomėgiai – gamta, istorija, sportas.
Deklaracijoje nurodė turintis 198,8 tūkst. eurų vertės privalomo registruoti turto, taip pat 54,2 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, nuo 2014-ųjų – šios sąjungos tarybos ir valdybos narys, pirmininko pavaduotojas.
