Kas valdys R.Karbauskio turtą, kol jis valdys Seimą?

Būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo valdomą turtą, įvairūs ekspertai vertina maždaug 3,7 milijardais JAV dolerių. Jo nuosavybę sudaro įvairus nekilnojamas turtas, žinomiausias dangoraižis Niujorke „Trump Tower“, bendrovių akcijos ir sutartiniai interesai, pasklidęs po visą pasaulį: nuo Kanados iki Rusijos, nuo Airijos iki Turkijos ir t.t.

R.Karbauskis.<br>T.Bauras.
R.Karbauskis.<br>T.Bauras.
G.Bartkus.
G.Bartkus.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintautas Bartkus

Nov 18, 2016, 8:57 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 4:02 PM

Akivaizdu, kad tokie platūs verslo užmojai gali sukelti daug interesų konfliktų. Naujai išrinkto JAV prezidento artimiausiu metu laukia sudėtinga užduotis: kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami tik atsižvelgiant į visų amerikiečių interesus, ir kaip pasiekti, kad bet kokios abejonės būtų eliminuotos?

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas užsiminė, kad jam tapus prezidentu, turto valdyme pats nedalyvaus ir jį valdyti patikės savo vaikams bei vadovams. Jo kalbose paminėtas buvo ir anoniminis turto valdymas (angl. blind trust) – JAV federalinių įstatymų aprašytas būdas, kuris leidžia užtikrinti konflikto tarp asmeninio turtinio intereso ir federalinių pareigų atlikimo nebuvimą. Anoniminio turto valdymo esmė yra turto perdavimas nepriklausomiems valdytojams ir nusišalinimas nuo bet kokių sprendimų, susijusių su turtu, priėmimo.

Politikas ar valstybės tarnautojas, perdavęs turtą valdyti tokiu būdu, praėjus tam tikram laikui gali ir nebežinoti, kaip jo nuosavybė yra valdoma toliau. Dalis jos jau gali būti parduota, įsigyta naujo turto ir t.t. Anoniminį turto valdymą pirmasis naudoti pradėjo Lyndonos Johnson, tam tikrais laikotarpiais jį rinkosi George'as Bushas, Barackas Obama ir kiti žinomi JAV politiniai veikėjai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnis numato, kad „Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos Konstitucinis teismas, Seimo nario mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesams, Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

Galima teigti, kad analogiškas interesų konflikto problemas, kylančias JAV prezidentui, turės spręsti ir naujieji Seimo nariai. Tikėtina, kad žiniasklaida ir pilietinė visuomenė ypatingą dėmesį skirs Seimo valdančiosios daugumos galimų interesų konfliktų analizavimui. Jau rinkimų metu buvo analizuojami valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys ir pastebėta, kad, pavyzdžiui, didžiąją Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio turto dalį – 9,28 mln. eurų – sudaro vertybiniai popieriai (akcijos, pajai ir kt.).

Kaip turi būti įgyvendinami Konstitucijos 60 straipsnyje numatyti draudimai, ne kartą aiškino Lietuvos Konstitucinis teismas. Jei kalbėtumėme tik apie akcines bendroves (populiariausią verslo teisinę formą), Seimo nariui draudžiama tiek de jure, tiek de facto būti valdymo, priežiūros ar kitokio bendrovės organo nariu bei atlikti kokias nors kitas, su bendrovės veikla susijusias, funkcijas. Tačiau jis gali turėti akcijų, taip pat ir naudotis jų suteikiamomis teisėmis. Vis dėlto, tokios nuosavybės valdymas negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią privačią veiklą, kuria siekiama pelno.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įtvirtino monistinę civilinės teisės sistemą, t.y. civilinių santykių neskirsto į komercinius ir nekomercinius, ar verslo ir ne verslo. Remiantis kodeksu, bendrovės akcijų turėjimas jau pats savaime reiškia, kad jos savininkas siekia sau materialinės naudos.

Todėl atsakymas į klausimą, kada akcijų turėjimas Seimo nariui jau yra draudžiamas, o kada ne, matyt, turėtų būti siejamas ne su jų suteikiamomis teisėmis, o su iš akcijų gaunamos naudos reikšme asmens pajamoms ir turtui. Kitaip sakant, jei Seimo narys turi keletą akcijų, kurių vertė ar generuojamos pajamos nėra reikšmingos, palyginus su kitomis Seimo nario pajamomis, tokia veikla neturėtų būti draudžiama. Ir atvirkščiai, jei iš akcijų gaunamos pajamos ar jų vertė yra reikšminga ar net vienintelis pragyvenimo šaltinis, tokios veiklos tęsimas turėtų būti laikomas Seimo nariui Konstitucijos draudžiama veikla.

Pabaigai telieka priminti taip ir neįvykdytą Konstitucinio teismo nurodymą Seimui: „Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar Seimo nario nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas ir pan., taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas nėra verslas, komercija ar kita privati veikla, kuria siekiama pelno. Tokia kontrolė turi būti veiksminga, vieša, ne vienkartinė, bet nuolatinė.“

Gintautas Bartkus – advokatas, buvęs teisingumo ministras, Europos Komisijos bendrovių teisės ir valdymo patarėjų grupės narys

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.