Savo ruožtu dvasininkai ragina nepamiršti gailestingumo ir
pasibaigus jubiliejui.
Gailestingumo jubiliejų sekmadienį užbaigs vyskupų aukojamos
mišios Vilniaus Aušros Vartuose, kur pastarąją savaitę vyko
Gailestingumo Motinos globos atlaidai. Čia sekmadienį bus užvertos
ir paskutinės Lietuvoje simbolinės Gailestingumo durys. Jas
popiežius jubiliejaus metais buvo nurodęs atverti visose pasaulio
katedrose ir svarbiose šventovėse.
„Bažnyčios bendras liudijimas buvo atverti duris, šiuo
simboliniu gestu pakviečiant žmones, kurie šiaip neateina į
bažnyčią. Buvo net padarytos išimtys – Lietuvoje tas
neatsiskleidė, nes mes neturėjome tokių apribojimų, bet kitose
šalyse, pavyzdžiui, buvo suteikti įgaliojimai kunigams atleisti
nuodėmes po abortų ir panašiai. Žodžiu, buvo toks judesys iš
bažnyčios pusės mokytis būti labiau gailestingiems, pakviesti
tuos, kurie yra atstumti, įskaudinti“, – BNS sakė Vilniaus
arkivyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Margarita
Vyskupaitienė.
„Labai sunku iš tikrųjų vertinti, ar čia jubiliejaus
vaisiai, kad kažkaip žmonės jautresni pasidarė, ar tai yra mūsų
nuolatinės veiklos rezultatai, bet man atrodo, kad tikrai (...) iš
visų pusių gailestingumas tikrai „pramušė“, ir tie paraginimai
tikrai veikia“, – kalbėjo ji.
„Carito“ atstovės teigimu, žmonės aktyviai atsiliepė į
raginimus paaukoti. Tarp įgyvendintų iniciatyvų – ir kalinių
lankymas: savanoriai juos lankė drauge su kunigais.
„Kalėjimuose buvo ir protų mūšis, ir pyragų šventė, ir
bendra malda, ir panašiai. Mes iš „Carito“ pusės tuos darbus
darome ne tik jubiliejaus metu, darome nuolat, tai mūsų misija, bet
mes stengėmės tuos dalykus kuo labiau viešinti ir pakviesti žmones
konkrečiai įsitraukti ir pabandyti“, – pasakojo
M.Vyskupaitienė.
Jos manymu, Gailestingumo jubiliejus pasitarnavo, kad
„Bažnyčia išeitų iš bažnyčios pastato ir eitų ieškoti
vargšų, kad į savo veiklą labiau perkeltų tarnavimą,
atsigręžtų labiau į stokojančius žmones, praplėstų savo
akiratį“.
Vyskupas Kęstutis Kėvalas vylėsi, kad Gailestingumo jubiliejus
suteiks postūmį parapijinėms bendruomenėms tapti atviresnėmis
gailestingumo darbams.
„Mūsų bendruomenės dažnai ateina gauti kažką: žinią ar
sakramentus, bet tikroji krikščioniškos bendruomenės esmė yra
tarnystė kitam žmogui, tai yra susirinkimas, kuriame žmonės vienas
kitam padeda. Šito mąstymo ir sampratos Lietuvoje trūksta ir tai
bandome transliuoti per įvairius renginius, per restruktūrizaciją,
kurios tikslas bus įgalinti parapijines bendruomenes būti atviresnes
gailestingumo darbams. Čia turbūt didžiausias poslinkis. Aišku,
šie metai buvo pažymėti ir pabėgėlių priėmimo iššūkio,
Bažnyčia ir čia ėmėsi dirbti, ypač per „Carito“
struktūrą“, – BNS sakė dvasininkas.
Anot jo, šie metai padėjo patiems lietuviams iš naujo atrasti
Vilnių, kaip gailestingumo miestą bei žinią apie čia esantį
Gailestingojo Jėzaus paveikslą paskleisti pasauliui.
Beveik metus trukusį Gailestingumo jubiliejų popiežius
paskelbė siekdamas pabrėžti, kad Katalikų bažnyčia turi parodyti
savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir
teisusi.
Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų ir daug
šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės
kelionės į Romą bei pelnyti nuodėmių atleidimą.
Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad
Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu.
Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio
katedroms atidaryti savo Gailestingumo vartus, kad paskatintų
tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.
Ankstesnis jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio
popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į
trečiąjį tūkstantmetį.