Šiuo metu Lietuvos kariuomenė neturėtų, kur apgyvendinti
papildomus tūkstančius šauktinių, truktų lėšų karių ekipuotei
ir instruktorių jiems apmokyti.
„Su šiandienine infrastruktūra ir finansavimu to negalėtume
padaryti“, – BNS sakė kariuomenės vado atstovas kapitonas
Mindaugas Neimontas.
Karybos ekspertas Deividas Šlekys teigia, kad pasirengti
visuotiniam šaukimui reikėtų mažiausiai vienos Seimo kadencijos.
„Sąžiningai nustebčiau, jeigu kažką politikai pradės
daryti ir keisti dar šios kadencijos pabaigoje“, – teigė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto politologas.
Šauktinių skaičius gali išaugti kelis kartus
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę atkurtas pernai,
reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į
ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis sako, kad siekis
ilguoju laikotarpiu pereiti prie visuotinės karinės tarnybos yra
„aiški ir vienareikšmė žinutė“.
„Tam reikia atlikti labai konkrečius pasirengimo darbus:
investuoti į infrastruktūrą, ginkluotę ir techniką, sukurti
veiksmingus skatinimo ir motyvacijos mechanizmus. Akivaizdu, kad šio
proceso metu itin svarbi užduotis – strateginė komunikacija“,
– prisistatydamas Seime šią savaitę sakė S.Skvernelis.
Seimas yra nusprendęs kitus penkerius metus į kariuomenę
šaukti apie 3,5 – 4 tūkst. jaunuolių, o visuotinis šaukimas gali
išauginti šį skaičių bent kelis kartus. Šiuo metu Lietuvoje
preliminariai yra daugiau nei 26 tūkst. abiturientų.
Ruošdamasi visuotiniam šaukimui, kariuomenė pirmiausia
susidurtų su iššūkiu rasti jiems vietą daliniuose, nes jų
užpildymas pastaruoju vidutiniškai siekia daugiau nei 70 procentų.
Be to, Lietuva dar ieško vietos, kur nuolatos apgyvendinti kitais
metais į šalį atvyksiantį tarptautinį sąjungininkų batalioną,
sudarytą iš maždaug tūkstančio karių.
Įvedus visuotinę tarnybą, reikėtų daugiau jaunesniųjų
karininkų, kurie apmokytų karo prievolininkus. Kariuomenės
duomenimis, Sausumos pajėgose dabartinėmis sąlygomis trūksta apie
400 tokių karininkų.
Šauktinius taip pat reikėtų tinkamai aprūpinti, pradedant
uniforma ir baigiant ginkluote bei ekipuote, o visos šios
investicijos gali pakenkti brangiems šarvuočių, vidutinio nuotolio
priešlėktuvinės gynybos sistemų ir kitiems įsigijimams.
„Ilgalaikiai projektai ir jų finansavimas yra suplanuoti
penkeriems metams į priekį ir tokiu atveju, jeigu būtų priimtas
sprendimas dėl visuotinės karo prievolės, tai visus tuos projektus
reikėtų atidėti arba ilginti atsiskaitymą už juos ir pinigus
nukreipti į pasiruošimą“, – sakė kapitonas M.Neimontas.
„Faktas, kad šiai dienai mes tam nepasiruošę kaip
kariuomenė. Šiandieninio šaukimo skaičiai yra apskaičiuoti pagal
mūsų galimybes priimti, aprūpinti ir parengti karius“, –
pridūrė jis.
2 proc. neužteks
Įvesdama visuotinę karo prievolę, Lietuva taip pat gali
nukrypti nuo NATO rekomendacijų dėl karinių biudžetų skirstymo.
Šiuo metu pagal gynybos biudžeto dalį investicijoms Lietuva yra
antra visoje NATO po Liuksemburgo – šalis įsigijimams skiria 27,7
proc. krašto apsaugos biudžeto. Aljansas rekomenduoja tam skirti ne
mažiau nei 20 proc. visų asignavimų gynybai.
Tačiau šalis rizikuotų nevykdyti šios rekomendacijos, jeigu
nuspręstų investuoti į visuotinį šaukimą, nes tuomet išaugtų
išlaidos personalo išlaikymui ir infrastruktūrai. Šiuo metu
Lietuva personalo išlaikymui skiria 46,1 proc. gynybos biudžeto, kai
NATO rekomenduoja čia neviršyti 50 proc. rodiklio. Infrastruktūrai
šalis skiria 5,8 proc. karinio biudžeto.
Nors NATO rekomendacijų nenukrypti nuo gynybos biudžeto
skirstymo proporcijų nesilaikymas neužtrauktų Lietuvai jokių
sankcijų, kyla rizika, kad ženkliai didinant išlaidas
infrastruktūrai ir personalui šalies ginkluotųjų pajėgų
modernizacija pradės lėtėti.
Kariuomenė savo išlaidas planuoja darydama prielaidą, kad 2018
metais krašto apsaugos finansavimas jau sieks 2 proc. nuo bendrojo
vidaus produkto.
Tačiau karybos ekspertas D.Šlekys sako, kad ir tokio finansavimo
nepakaktų norint laikytis plano toliau sparčiai modernizuoti
Sausumos pajėgas ir tuo pačiu įvesti visuotinę karinę prievolę,
nenukrypstant nuo NATO rekomendacijų dėl biudžeto skirstymo.
„Aš manau, kad 2 proc. neužtektų, nes technika sensta, karyba
nestovi vietoje ir technologiškai juda į priekį, todėl Lietuvai ir
toliau eilę metų reikės leisti didžiulius pinigus įsigijimams,
jeigu ji nori atsinaujinti“, – sakė politologas.
Jis akcentuoja, kad rengiant visuomenę visuotinei karinei
prievolei reikės kreipti dar didesnį dėmesį į pilietiškumo
ugdymą mokyklose, prie fakto apie šaukimą pripratinti
universitetus, darbdavius: „Jeigu politikai nuspręs šaukti ir
merginas, mes iš esmės turėtume permąstyti ir moters vaidmenį
Lietuvos visuomenėje“.
Klausimas dėl politinės valios
S.Skvernelio idėjai dėl visuotinio šaukimo pritaria ir
konservatoriai, tačiau kelia klausimus dėl sprendimo įgyvendinimo.
„Jeigu mes turime planą, kaip mes aprūpiname, iš kokių
pinigų tai darome, kaip skaidrumą sutvarkome, tai tada galime eiti
prie visuotinio. Bet jeigu šitie klausimai nėra atsakomi... Mes
gerus norus remiame, vis dėlto išlieka pagrindinis klausimas, kaip
tai bus daroma?“ – BNS sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos
krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Irena
Šiaulienė tvirtino, kad jie šią idėją svarstys vėliau, kai bus
baigiama rengti „valstiečių“ ir socialdemokratų Vyriausybės
programa.
Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderis Eugenijus Gentvilas
teigė, kad ekspertai pirmiausia turėtų suskaičiuoti, ar visuotinė
karo prievolė tikrai duos tokią naudą, kad į ją būtų verta
investuoti didelius pinigus.
„Kariuomenės modernizacija taip pat negali nukentėti“, –
sakė Seimo narys.
Pasak šaukimo rėmėjų, tai yra geras būdas užpildyti
trūkstamas vietas kariuomenės daliniuose, sparčiai didinti
rezervą ir skatinti jaunuolių pilietiškumą.
Kritikai teigia, kad privalomoji tarnyba prieštarauja asmens
pasirinkimo laisvei, gali prieštarauti šaukiamojo įsitikinimams ir
paskatinti socialinę nelygybę, nes dalis visuomenės į
kariuomenę nebūna pašaukta. Be to, ne savo noru
kariuomenėje tarnaujantys šauktiniai gali būti mažiau motyvuoti
nei kariai profesionalai.