Premjeras sudėtį paskelbė
Seime, nors anksčiau teigė, kad tai padarys penktadienį.
„Atėjo tas momentas, kurio jūs laukėte, ilgai spėliojote. Noriu informuoti, kad šiandien pateikiau galimų ministrų pavardes prezidentei. Nuo šio momento prasidės vienintelis galimas kelias – asmenybių tikrinimas. Antras etapas bus susitikimai su prezidente“, – sake S.Skvernelis.
Paskirtasis premjeras patvirtino turįs visų kandidatų eiti ministrų pareigas sutikimus.
Galimais ministerijų vadovais įvardyti šie asmenys:
Sveikatos apsaugos ministerija – Aurelijus Veryga;
Kultūros ministerija – Liana Ruokytė-Jonsson;
Švietimo ir mokslo ministerija – Jurgita Petrauskienė;
Krašto apsaugos ministerija – Raimundas Karoblis;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Linas Kukuraitis;
Finansų ministerija – Vilius Šapoka;
Susisiekimo ministerija – Rokas Masiulis;
Energetikos ministerija – Žygimantas Vaičiūnas;
Ūkio ministerija – Mindaugas Sinkevičius;
Užsienio reikalų ministerija – Linas Linkevičius;
Aplinkos ministerija – Kęstutis Navickas;
Žemės ūkio ministerija – Bronius Markauskas;
Vidaus reikalų ministerija – Eimutis Misiūnas;
Teisingumo ministerija – Darius Petrošius.
„Prezidentė gavusi premjero Sauliaus Skvernelio teikimą dėl ministrų kabineto pradėjo susitikimus ir pokalbius su kandidatais į ministrus. Prezidentė su kiekvienu kandidatu susitiks asmeniškai“, – žurnalistams sakė Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.
Finansų ministru siūlomas Vilius Šapoka, iki šių metų liepos pabaigos dirbęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi.
37 metų ekonomistas iki darbo centriniame banke buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas. Jis yra dirbęs tuomečiame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje.
2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V.Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V.Šapoka sakė tokia galimybe nesidomintis.
-----
Kandidatas į ūkio ministrus Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius vertinamas kaip jaunas, energingas ir ryžtingas politikas, siekiantis išsivaduoti iš tėvo įtakingo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus šešėlio.
Jis yra laikomas vienu iš realiausių kandidatų kitąmet tapti Socialdemokratų partijos pirmininku.
Vienas jauniausių šalies merų 32-ejų M.Sinkevičius laikomas novatorišku politiku, tačiau kai kurie kritikai pasigenda aktyvumo, ypač per antrąją kadenciją, kai rajono taryboje socialdemokratai turi absoliučią daugumą.
Dvi mero kadencijos – skirtingos
Jonavos rajono meru M.Sinkevičius dirba nuo 2001 metų balandžio, 2015 metų kovą pirmą kartą rengtuose tiesioginiuose mero rinkimuose perrinktas rajono meru. Jonavos rajono tarybos opozicijos lyderis Remigijus Osauskas, konkuravęs su M.Sinkevičiumi dėl mero posto, sakė, kad per pirmą kadenciją meras buvo miesto lyderis, o vėliau šį vaidmenį kiek apleido.
„Pirmoje kadencijoje jo buvo padarytas labai didelis darbas ne tik viešųjų ryšių prasme, bet ir kasdieninė veikla buvo matoma. Vadovo kartelę jis užkėlė labai aukštai. Antroje kadencijoje situacija pasikeitė, jis yra įsitvirtinęs kaip rajono lyderis ir šioje kadencijoje, ypač socialdemokratams turint daugumą, šiek tiek „sėdo“ dėl savo aktyvios veiklos respublikine prasme. Rajono vadovo darbas tapo šiek tiek pasyvesnis, bet bet kuriuo atveju aš, kaip gyventojas, jam, kaip rajono vadovui, tikrai labai didelių priekaištų neturėčiau“, – BNS sakė R.Osauskas.
Po pernai vykusių savivaldybių rinkimų socialdemokratai Jonavos taryboje turi 15 mandatų iš 25. Kalbama, kad turėdamas tokią palaikančią jėgą M.Sinkevičius tapo arogantiškesnis, pradėjo nevertinti kitos nuomonės, o taryboje sprendžiant klausimus mero ir partijos žodis būna lemiamas.
Daktaro laipsnį turintis M.Sinkevičius Jonavos taryboje dirba nuo 2007 metų, nuo 2008 metų kovo iki 2009 metų dirbo mero pavaduotoju. Tuomet jis buvo laikomas jauniausiu šalies vicemeru, o šiuo metu yra vienas jauniausių merų.
„Šiek tiek nuogąstavimų dėl amžiaus turėjome praeitą kadenciją, ypač vyresnio amžiaus tarybos nariai abejojo, ar jam pavyks susitvarkyti, bet vėliau, kadencijai besibaigiant, didelę patirtį turintys vietos politikai pripažino, kad Mindaugas susitvarkė su savo veikla, ir didelių priekaištų jam neturėjo“, – pasakojo R.Osauskas.
Aktyvus, novatoriškas, bet pramonės parko mieste kol kas nėra
M.Sinkevičius Jonavoje yra matomas kaip lyderis: aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, nuolat važinėja po miestą ir sprendžia gyventojų problemas. Pastaraisiais metais miestas pastebimai atsinaujino, sutvarkytos viešosios erdvės, miestas tapo patrauklesnis čia kurtis jaunoms šeimoms. Be to, miesto vadovas laikomas inovatyviu, imliu naujausioms technologijoms, mieste jį galima pamatyti važinėjantį riedžiu.
Vis dėlto dalis miestiečių pasigenda vietos valdžios pastangų skatinti smulkųjį verslą ir taip mažinti regiono priklausomybę nuo didžiausios azoto trąšų gamintojos Lietuvoje bendrovės „Achema“.
2013 metų rugpjūtį Jonavos rajono valdžia nusprendė anksčiau celiuliozės gamyklai skirtoje teritorijoje įkurti pramonės parką. Kauno regiono plėtros agentūra skelbė, kad į parką planuota pritraukti beveik 150 mln. eurų tiesioginių investicijų, sukurti per 1,3 tūkst. darbo vietų, įdarbinti daugiau kaip 670 bedarbių. Tai svarbu Jonavai, kur oficialus nedarbo lygis šiuo metu siekia 8,5 procento.
Nuo to laiko parko kūrimas nuo planų ir kalbų menkai pasistūmėjo.
„Investicijų mieste trūksta, nes sėdima ant „Achemos“ adatos. Jei įmonei gerai, tai miestui ir rajonui gerai, bet jei „Achemai“ būtų blogai, tai rajonas pradėtų strigti, daug šeimų nukentėtų finansiškai, prasidėtų problemos. Reikėtų diversifikuoti verslą, formuoti alternatyvą ir tas verslo parkas tam galėtų padėti“, – BNS sakė vienas Jonavos gyventojų, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Tarp deklaruojamų M.Sinkevičiaus pomėgių – lauko tenisas, bėgimas, krepšinis, medžioklė, nardymas.
Sąsajos su tėvu ir „Achema“
Politiniuose koridoriuose užsimenama, kad M.Sinkevičiaus karjera nebūtų tokia, jei ne jo tėvas įtakingas socialdemokratas R.Sinkevičius. Kalbama, kad didelių politinių ambicijų turintis M.Sinkevičius turi sulaukti eilės, kol iš didžiosios politikos arenos pasitrauks tėvas, šiuo metu kadenciją baigiantis susisiekimo ministras.
Lapkričio pradžioje Socialdemokratų partijai pritarus M.Sinkevičiaus kandidatūrai į ūkio ministrus, jis teigė, kad į būsimas pareigas žiūrintis ne kaip į avantiūrą, o kaip į nuoseklų kopimą karjeros laiptais.
M.Sinkevičiaus progresą politikoje, manoma, iš dalies gali stabdyti ir Sinkevičių šeimos sąsajos su „Achema“. Baiminamasi, kad M.Sinkevičiui vadovaujant Ūkio ministerijai, kuri kuruoja pramonę, gali kilti interesų konfliktas, nes „Achema“ šiuo metu bylinėjasi Lietuvos ir ES teismuose dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo mokesčių.
2005–2008 metais R.Sinkevičius buvo koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktorius. Jo motina yra Aplinkos apsaugos agentūros Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, buvusi „Achemos“ inžinierė technologė, sesuo Rūta Jasilionė – advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokato padėjėja.
------
Susisiekimo ministru siūlomas 47-erių ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos mokslų išsilavinimą turintis Rokas Masiulis kadenciją baigiančioje Vyriausybėje nuo 2014 metų rugsėjo dirbo energetikos ministru.
Iki tol nuo 2010 metų vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo plėtros direktorius ir valdybos narys, 14 metų dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.
Nepartinis R.Masiulis yra vedęs, turi du sūnus. Jo brolis – telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
-----
Teisingumo ministru siūlomas 41 metų tauragiškis socialdemokratas Darius Petrošius – socialinių mokslų teisės krypties daktaras, po studijų Mykolo Romerio universitete dešimtmetį jame dėstytojavo.
Karjeros pradžioje dirbo Vadovybės apsaugos departamente, dirbdamas universitete vadovavo ir tėvo verslininko bei buvusio Tauragės mero socialdemokrato Prano Petrošiaus įmonėms. D.Petrošius buvo išrinktas Tauragės tarybos nariu, praėjusią kadenciją dirbo Seime, vadovavo Kriminalinės žvalgybos Parlamentinės kontrolės komisijai.
Socialdemokratams patvirtinus jo kandidatūrą „valstiečių“ derybininkas Povilas Urbšys paskelbė, kad D.Petrošiaus šeima gali būti susijusi su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. Žiniasklaidoje skelbta, kad garbaus amžiaus tauragiškiai kaltina D.Petrošių ir kitus asmenis pigiai nupirkus ir vėliau brangiai bandžius parduoti jų žemę. D.Petrošius kaltinimus neigė – jis pripažino, kad tai gali sutrukdyti jam tapti ministru, ir užsiminė svarstantis dėl to kreiptis į teismą.
-----
Krašto apsaugos ministru siūlomas Raimundas Karoblis daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Prieš trejus metus vadovaudamas atstovybei Briuselyje jis koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES).
Bendražygiai teigia, kad R.Karoblis yra komandinio darbo šalininkas, sugebantis sustyguoti institucijos veiklą, tačiau, jei būna įsitikinęs klausimo svarba, nebijo užimti kietos pozicijos derybose.
„Pirmininkavimo komanda dirbo kaip šveicariškas laikrodis, bet tuo pat metu ir kaip tikras kolektyvas, palaikantis ir padedantis vienas kitam. Ir tai vadovo nuopelnas“, – BNS sakė jo tuometis pavaduotojas Arūnas Vinčiūnas, šiuo metu vadovaujantis eurokomisaro Vytenio P.Andriukaičio kabinetui.
R.Karoblis iki šiol jokių politinių pozicijų neužėmė ir nebuvo susijęs su rinkimus laimėjusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iniciatyvą dėl jo naujo karjeros posūkio parodė prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskirtasis premjeras S.Skvernelis tam pritarė.
Per diplomatinę karjerą R.Karoblis daugiausia rūpinosi ekonominiais ir prekybos reikalais, pastaraisiais metais koordinavo ES reikalus kaip užsienio reikalų viceministras.
Gynybos klausimai niekada nebuvo R.Karoblio prioritetas, bet pastaraisiais metais jie ėmė užimti svarbesnę vietą darbotvarkėje, nes sustiprėjo diskusijos apie bendrą ES saugumo politiką.
R.Karoblis savo darbe neskiria daug dėmesio išorinei reprezentacijai, todėl kartais sudaro prieštaringą pirmą įspūdį. „Jis laikosi pozicijos, kad yra daug svarbesnių dalykų nei kaklaraiščio ilgis“, – BNS sakė vienas diplomatas, nenorėjęs, kad būtų viešinama jo pavardė.
R.Karoblis kalba anglų, prancūzų ir rusų kalbomis, yra vedęs.
-----
Žemės ūkio ministru siūlomas 56 metų Bronius Markauskas yra ūkininkas. Žemdirbių teises B.Markauskas aktyviausiai gynė 2003 metais, kai su bendražygiais organizavo kelių blokadą Lietuvoje ir reikalavo didesnės piniginės paramos pieno gamintojams. Blokada nutraukta tik gavus Vyriausybės pažadą skirti paramą.
2004 metais už blokadą teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieniems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai. Tačiau 2013 metų pabaigoje Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga. Vyriausybei sprendimą apskundus 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.
B.Markauskas turi inžinieriaus elektriko specialybę. Nuo 1990 metų gimtajame Trušelių kaime (Klaipėdos r.) ūkininkauja.
Dar prieš tapdamas ūkininku B.Markauskas buvo išrinktas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku, o 2006 metais tapo Žemės ūkio rūmų, atstovaujančių daugeliui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo reikalų asociacijų, pirmininku. Pastaruoju metu ėjo šios organizacijos vicepirmininko pareigas.
------
Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas šiuo metu dirba Lietuvos energetikos atašė Briuselyje. Iki 2014 metų rugsėjo dirbo tuomečio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju, o 2011–2012 metais – energetikos viceministru.
Energetikos ministerijoje Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju pradėjo dirbti 2009 metais.
Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž.Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre.
-----
Sveikatos apsaugos ministru siūlomas gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga Lietuvoje labiausiai žinomas kaip blaivybės ir sveikos gyvensenos puoselėtojas. Būdamas visuomenininkas savo idėjas sveikatos srityje gynė ir kraštutinėmis priemonėmis, tačiau tapęs politiku žada sutelkti dėmesį į kompromisų paieškas.
Nors nėra partijos narys, į Seimą A.Veryga kandidatavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir buvo išrinktas Panemunės vienmandatėje apygardoje. Jis sakė prisidėjęs rengiant „valstiečių“ programos dalį apie sveikatos politiką.
A.Veryga žiniasklaidai dažnai komentuodavo alkoholizmo problemą ir vardijo priemones, kaip ją išspręsti, ypač vadovaudamas Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai.
Žiniasklaidos dėmesio centre jis atsidūrė 2014 metų pabaigoje, kai paskelbė pasitraukiantis iš tuometės sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės visuomeninių patarėjų.
A.Veryga tuomet sakė, kad ji yra „turbūt pirmoji ministrė ministerijos istorijoje, kuri nesibodi rūkyti savo kabinete arba šalia esančiame kambarėlyje“, teigė, kad „ministrės elgesys yra panašus į dramblio griuvinėjimą porceliano fabrike, tik šį kartą vietoj porceliano pavojuje atsiduria žmonių sveikata ir visa sveikatos politika“.
R.Šalaševičiūtė sakė, kad tada A.Veryga apie ją skleidė neteisingus gandus, bet dabar yra geranoriškai nusiteikusi jam padėti.
„Jis tada paleido nepatikrintą ir iškreiptą informaciją dėl mano asmeninio rūkymo. Nei kabinete, nei niekur niekada nebuvo rūkoma, paskui kiti sušvelnino iki mažo kambariuko, bet mažam kambariuke aš visiškai nebūdavau. Aš tiesiog nutariau, kad priklausomybių klausimais mane gali konsultuoti ir kiti specialistai, nes jų tikrai yra“, – prisiminė R.Šalaševičiūtė.
Ji teigė po Seimo rinkimų pasiūliusi A.Verygai pagalbą, kad darbo ministerijoje pradžia būtų sklandi.
Pats A.Veryga dabar sako, kad būdamas Seimo narys ir ministras bandys išlikti dalykiškas.
„Tas laiškas buvo labiau kraštutinė priemonė. Vienas dalykas, kai esi nevyriausybinės organizacijos atstovas ir turi ginti savo nuomonę, nes neturi jokių kitų svertų, išskyrus viešumą, o kai pats esu sprendimų priėmėjas ir kai pačiam reikia tuos sprendimus įgyvendinti, tai kam tuos laiškus rašyti?“ – BNS teigė kandidatas į ministrus.
A.Veryga sakė, kad būdamas ministras skirs didelį dėmesį šeimos medicinai, psichikos sveikatai, ligų prevencijai, skaidrumo klausimams. Kartu jis aiškino, kad idėja kurti valstybines vaistines nereiškia, kad valstybė čia turėtų monopolį ir būtų naikinamos komercinės vaistinės.
Kai kurie ekspertai pažymi, kad ne visos „valstiečių“ idėjos apie šeimos politiką atitinka geriausią tarptautinę praktiką, o sveikatos negalima atskirti, pavyzdžiui, nuo socialinių klausimų.
„Aš ne visai žinau, kokioms idėjoms Aurelijus atstovaus. Man patinka jo idėjos, bet jis turės atstovauti savo partijai, o daliai jų idėjų aš nepritariu, man atrodo, jos Lietuvai yra žalingos, pavyzdžiui, ką partijos vadovybė aiškina apie įtvirtinimą to, ką jie vadina vertybėmis. Jie mini vertybes, kurios prieštarauja geriausioms praktikoms. Čia aš ne apie blaivybę kalbu, kalbu apie šeimos ir vaikystės politiką“, – BNS sakė žinomas psichiatras Dainius Pūras.
„Jeigu jis taip pat aistringai kovos prieš geriausias Europos ir pasaulio praktikas kaip kalba jį deleguojančios partijos pirmininkas, tai man nepatiks toks aistringumas, jei jie kalbės apie supuvusią Europą ir visa kita. Jeigu tu eini į ministrus, negali sakyti, kad tu čia tik dėl alkoholio klausimo“, – pažymėjo jis.
Gyvenimo būdas
A.Veryga sako nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos.
„Skiepijuosi ir vaikus skiepiju, tikrai nesu koks nors sąmokslo teorijų šalininkas dėl skiepų, juo labiau būdamas su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bendradarbiaujančio centro vadovas“, – pasakojo jis.
Politikas sako besistengiantis grūdintis, gyventi aktyviai – mėgsta šiaurietišką ėjimą, bėgiojimą, badmintoną, anksčiau užsiimdavo japonų kovos menu džiudžicu.
„Labai jau seniai sirgau sloga ar gripu“, – tvirtino jis.
A.Veryga su žmona augina sūnų ir dvi dukras.
A.Veryga yra įgijęs mediko išsilavinimą, taip pat yra mokslininkas – turi Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Jis yra dirbęs tiek gydytoju psichiatru, tiek mokslininku ir dėstytoju. Kaip ekspertas yra patarinėjęs konservatoriui Andriui Kubiliui, kai šis buvo premjeru, taip pat buvusiam sveikatos apsaugos ministrui V.Andriukaičiui, Seimo sveikatos reikalų komitetui.
Nuo 2011 metų jis buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovu (PSO yra akreditavusi šį institutą bendradarbiaujančiu centru), pernai tapo LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesoriumi.
-----
Aplinkos ministru siūlomas 46-ių metų Kęstutis Navickas šiuo metu yra Lietuvos Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininkas.
Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo specialybę turintis K.Navickas anksčiau yra dirbęs Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovu.
-----
Užsienio reikalų ministru teikiamas Linas Linkevičius šiai ministerijai vadovauja nuo 2012 metų pabaigos. Kartu su prezidente jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po Krymo aneksijos ir tapo vienu iš matomiausių Maskvos kritikų tarp ES politikų.
Nors yra Socialdemokratų partijos narys, L.Linkevičius nėra itin aktyvus partijos struktūrose, ir kai kurie partijos nariai teigia, kad pozicijas jis dažniau derina su prezidente nei partijos nariais.
L.Linkevičius kelis kartus viešai susikirto su socialdemokratų eurokomisaru Vyteniu Andriukaičiu, kuris ragina Lietuvą laikytis nuosaikesnės pozicijos.
Politinę karjerą L.Linkevičius pradėjo anksti, kai būdamas vos 31 metų 1993 metais buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Šias pareigas jis ėjo dukart – 1993-1996 ir 2000-2004 metais.
-----
Vienai svarbiausių „valstiečių žaliųjų“ deklaruotų sričių – Kultūros ministerijai vadovauti siūloma aktorė, vertėja, kultūros diplomatė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje.
Šiuo metu 50-metė L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia – švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kurinių.
Šiuo metu ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.
-----
Vidaus reikalų ministeriją, kuriai pats vadovavo daugiau nei metus, paskirtasis premjeras S.Skvernelis pasirinko Vilniaus apylinkės teismo teisėją Eimutį Misiūną.
43 metų teisininkas E.Misiūnas teisme dirba tik metus: beveik du dešimtmečius dirbo akademnį darbą, didžiąją laiko dalį tai darė savo Alma Mater Mykolo Romerio universitete (tuo metu – Lietuvos policijos akademija). Daugiau nei septynerius metus jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyriausiuoju specialistu.
-----
Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas 38 metų Linas Kukuraitis, pastaruosius septynerius metus vadovaujantis Katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai, anksčiau yra vadovavęs Palaimintojo Jurgio Matulaičio centrui sostinėje.
Penkių vaikų, kurie visi gimė namuose, tėvas L.Kukuraitis yra studijavęs socialinius mokslus. Jis taip pat dėstytojauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, su kitais nevyriausybininkais pernai dirbo vyriausybinėje komisijoje dėl pabėgėlių integracijos.
-----
Švietimo ministerijai vadovauti siūloma Jurgita Petrauskienė, vadovaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui.
Ši įstaiga vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
