„Įvertinant tuos sunkumus, nesusikalbėjimą arba net ir
įtampą, atvirai kalbėkime, mano požiūriu, mes turėtume daryti
žingsnius ir pareiškimus, kurie sąlygotų geresnį kalbėjimą, o
ne atvirkščiai“, – žurnalistams Prezidentūroje penktadienį
sakė užsienio reikalų ministras.
Taip jis kalbėjo po to, kai Europos Parlamentas ketvirtadienį
pritarė rezoliucijai, kuria buvo išreikštas pritarimas siūlymui
įšaldyti derybas dėl Turkijos narystės ES. Tokį sprendimą
lėmė europarlamentarų nerimas dėl Turkijos vykdomo griežtų
priemonių plano po nepavykusio perversmo vasarą.
„Tai yra signalas politinis ir, manau, gaila, kad jis
nepaskatins mūsų geriau kalbėtis“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Nors ši rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti, o jos
nepalaikė Europos Komisija ir dauguma šalių narių, Turkijos
prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas)
penktadienį pagrasino vėl atverti Turkijos sienas nelegaliems
migrantams iš Artimųjų Rytų.
Pavasarį Ankara sutiko sustiprinti jūros ir sausumos pasienio
kontrolę mainais į pažadą suintensyvinti derybas dėl Turkijos
stojimo į ES, taip pat įvesti bevizį režimą šios šalies
piliečiams.
Vis dėlto nesant jokios pastebimos pažangos vizų bei derybų
dėl stojimo klausimu, Ankara apkaltino Briuselį nesilaikant savo
susitarimo dalies.
Turkija taip pat jaučia nuoskaudą dėl per mažo ES palaikymo
šaliai kovojant su terorizmu ir gausios kritikos dėl politinių bei
pilietinių teisių varžymo po nepavykusio pučo. Turkijos valdžia
kartoja, kad dėl dažnai pasikartojančių išpuolių ir visuomenės
nuomonės Ankarai sudėtinga šiuo metu suderinti kovos su terorizmu
įstatymus su europiniais standartais.
„Mums svarbu, kad būtų procesų pažanga ir jeigu mes padarome
pareiškimą, kuris mus dar labiau atitolina, tai yra blogai. O jeigu
mes rastume būdą pasakyti, kad dialogas turi išlikti, tai yra
gerai“, – sakė L.Linkevičius.
„Visi tie vieši pareiškimai turi būti atsakingai pamatuoti,
nes santykiai tarp ES ir Turkijos yra nepaprastai svarbūs, ypač
šiuo laikotarpiu“, – pridūrė jis.
„Tai yra strateginė valstybė, 80 mln. (gyventojų), ir saugumo
požiūriu ir NATO kontekste ji yra narė. (...) Nuo jos veikimo arba
neveikimo tiesiogiai priklauso Europos situacija. Aš čia galiu
vardinti ir vardinti“, – kalbėjo ministras.
