Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad prokuratūros ir nuteistosios ir jos gynėjo kasaciniai skundai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, todėl teismo procesas nutrauktas. Teisėjai priminė, kad Aukščiausiajame Teisme bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu.
Teismas atkreipė dėmesį, kad proceso dalyviai net ir posėdžio metu nepasinaudojo galimybe pateikti kreipimosi į kasacinį teismą teisinius argumentus, o dauguma kasacinių skundų teiginių buvo atkartoti kritikuojant apeliacinės instancijos atliktą įrodymų vertinimą.
D.Matuzienė ir jos gynėjas prašė palikti galioti anksčiau Kėdainių rajono apylinkės teismo šioje byloje paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį, tuo metu Panevėžio apygardos prokuratūra prašė pripažinti D.Matuzienę kalta dar ir dėl turto pasisavinimo.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo šiemet balandžio 11 dieną priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo eksparlamentaro sutuoktinė pripažinta kalta dėl dokumentų suklastojimo, jai skirta 2 tūkst. 259 eurų bauda.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių nusikalstamas veikas. D.Matuzienė, dirbdama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymo skyriaus renginių koordinatore ir siekdama pateisinti ne tarnybos tikslais, bet asmeniniais reikalais panaudotus tarnybos degalus, suklastojo automobilio „Porsche“ 11 kelionės lapų ir juose savo parašytą žinomai melagingą informaciją apie tariamai nuvažiuotus maršrutus, ridas (km), automobilio spidometro rodmenis ir suklastotus kelionės lapus pateikė tarnybos buhalterijai.
Neseniai Šiaulių apygardos teismas išteisino D.Matuzienę byloje dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvičių kooperatinei bendrovei, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Radviliškio rajono apylinkės teismas moterį buvo pripažinęs kalta, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas paskelbė, kad byloje nėra įrodymų, jog moteris būtų įvykdžiusi minėtus nusikaltimus.
Be to, Šiaulių apygardos teismas nagrinėja dar vieną bylą, kurioje kaltinimai pareikšti D.Matuzienei, taip pat jos sutuoktiniui. Byloje dėl galbūt neskaidrių biokuro viešųjų pirkimų kaltinimai pareikšti penkiems asmenis: V.Matuzui, D Matuzienei, bendrovės „Panevėžio energija“ buvusiam vadovui Vytautui Šidlauskui ir jos darbuotojui Stanislovui Raipai, Žilvičių kooperatinės bendrovei ir jos valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui.
STT teigia, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant organizuota grupė siekė Žilvičių kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei apie 243 tūkst. eurų vertės – „Panevėžio energijos“ turto.
Kadangi Žilvičių kooperatinė bendrovė neturėjo tinkamos kokybės biokuro ir galimybių tiekti jį „Panevėžio energijai“, buvo surasta Estijos bendrovė, kuri galėtų dalyvauti konkurse ir atitiktų reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei buvo garantuota sėkmė konkurse, jeigu tik ji sutiks veikti su Žilvičių kooperatine bendrove.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Estijos bendrovei galbūt iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro konkursą ne mažiau kaip 5 procentais didesne kaina nei Kainų komisijos kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kaina.
Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp komisijos nustatomos vidutinės kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau kaip 5 proc.) apgaule turėjo gauti Žilvičių kooperatinė bendrovė neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų šias paslaugas turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai, kad laimėjo konkursą.
