„Bijojusi būti demaskuota dėl girtumo ponia Daiva ėmė isterikuoti ir prašyti pridengti ją“, – Kauno apylinkės teisme kalbėjo šio miesto Klinikinės ligoninės gydytojas ortopedas 56 metų Artūras Šulnius.
Šis medikas pripažino liepęs bendraamžei slaugytojai Salomėjai Skersienei po avarijos slapta antrą kartą paimti kraujo iš 35 metų D.Gineikaitės.
Vėliau mėginiai turėjo būti sukeisti.
Antradienį teismas A.Šulniui ir S.Skersienei už melagingų parodymų teikimą paskyrė po 289 eurų dydžio administracines baudas.
Tuo metu laikinai Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriui vadovavęs A.Šulnius tikino veikęs savarankiškai, tačiau, pareigūnų duomenimis, nuslėpti girtumą galėjo paprašyti aukštesnes pareigas šioje ligoninėje einantys asmenys.
Teismas netrukus turėtų nutarti, ar skirti administracines nuobaudas Kauno klininkinės ligoninės direktoriui 58 metų Gediminui Abeciūnui ir jo pavaduotojui 41 metų Kastyčiui Grigoniui.
Medikas prisipažino kaltę
2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune sukėlusi avariją D.Gineikaitė įpūtė į alkoholio matuoklį 1,66 promilės (vidutinis girtumas).
Paskambinusi G.Abeciūnui ji nuvyko į jo vadovaujamą Kauno ligoninę duoti kraujo blaivumui patikrinti, nes nesutiko su policijos prietaiso rodmenimis.
G.Abeciūnas susisiekė su K.Grigoniu, o šis, įtariama, paskambino A.Šulniui.
Teismui perduotoje Kauno policijos protokole teigiama, jog ligoninės vadovai po D.Gineikaitės sukeltos avarijos tarėsi, kaip būtų galima nuslėpti šios aukštos valdininkės girtumą.
Jie tarpusavyje telefonu kalbėjosi tris kartus.
Anksčiau kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ A.Šulnius neneigė, jog K.Grigonis jam liepė sukeisti kraujo mėginius.
„Aš kaltas – prisipažinau iš pat pradžių. Jau viską papasakojau ir teisėsaugai“, – vakar teisme šis gydytojas buvo nekalbus.
Įkalčius slėpė prie namų
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių, – sunaikintas.
Valdininkę klampinantis kraujo mėginys buvo aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų, esančių pakaunės Ežerėlio miestelyje.
Moteris, kuri jau buvo suspėjusi tą mėginį išmesti į šiukšliadėžę, taip pat pripažino savo kaltę.
Generalinė prokuratūra iš pradžių iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, bet vėliau nusprendė, jog klastojimo epizodas vertas tik administracinės nuobaudos.
Pasak A.Šulniaus, pirmąsyk ligoninėje iš D.Gineikaitės kraujo paimta praėjus daugiau nei trims valandoms nuo avarijos – apie 16 val. 10 min.
Tada buvo laikomasi oficialių reikalavimų, užpildytas aktas.
Įtariama, jog antrą kartą D.Gineikaitė kraujo į ligoninę atvyko duoti ankstyvą 2015 metų gruodžio 20-osios rytą.
Neaišku, ar A.Šulnius avarijos dieną bendravo telefonu su D.Gineikaite ir ar iš viso ją pažinojo. Aišku, kad NŽT vadovė pažinojo ligoninės vadovą G.Abeciūną dar nuo tų laikų, kai dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo sveikatos sritį.
Ką atskleis slapti įrašai?
„Kai D.Gineikaitė puolė isterikuoti, verkti, prašyti, daviau įsakymą Salomėjai“, – A.Šulnius išklojo apie savo nurodymą slaugytojai antrą kartą paimti D.Gineikaitės kraują.
G.Abeciūno administracinė byla Kauno apylinkės teisme dėl melagingų parodymų teikimo buvo svarstoma antradienio rytą, tačiau padarius pertrauką svarstymas bus tęsiamas penktadienį.
G.Abeciūnas tikino nedavęs jokių neteisėtų nurodymų – A.Šulnius veikęs savo iniciatyva.
KKL vadovas neslėpė sulaukęs D.Gineikaitės skambučio, bet pataręs jai elgtis įstatymų nustatyta tvarka – per valandą atvykti į ligoninę ir duoti kraujo. Apie tai jis esą kalbėjo ir su K.Grigoniu.
D.Gineikaitę planuota priimti be eilės, kad nepraeitų ilgiau nei valanda.
„Tačiau kai ji atvyko po keturių valandų, tai neturėjo jokios reikšmės“, – tvirtino G.Abeciūnas.
Ligoninės vadovų versiją gali sugriauti teisėsaugos pareigūnų slapta legaliai įrašinėti D.Gineikaitės pokalbiai – prieš avariją juos domino kiti galbūt nešvarūs reikalai Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Tyrimas trunka jau beveik metus
* Baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo piktnaudžiauti tyrimas vyksta jau 11 mėnesių, įtarimai joje pareikšti D.Gineikaitei, K.Grigoniui ir G.Abeciūnui.
* Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemonę pusketvirtų metų.
* D.Gineikaitės apgadinto visureigio vairuotojas Adomas Sabaliauskas prisiminė, kad valdininkė primygtinai prašė nekviesti policijos, o kad prašymas skambėtų įtikimiau, išsitraukė pluoštą 50 eurų banknotų.
* Anot A.Sabaliausko, NŽT vadovė buvo susivėlusi, svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas.
