Saulius Skvernelis: „Lietuvos geležinkelių“ valdymas turi keistis

„Valstybės įmonių valdymo principai ir atsakomybė bei nauda iš valstybės įmonių turi būti kitokia – tą galiu patvirtinti. Toks yra siekis, kad valstybės įmonės duotų naudą, pridėtinę vertę valstybei, o būtų valdomos efektyviai ir skaidriai“, – interviu BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras.

Jis teigė gerbiantis S.Dailydkos apsisprendimą trauktis.

Pastaruoju metu žiniasklaida kėlė klausimus dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skirstymo ir vidaus sandorių, kuriais įmonė be konkurso įsigydavo lokomotyvų dalis iš Rusijos. Komentuodamas šią informaciją, S.Skvernelis teigė, kad vidaus sandorių praktika valstybės įmonėse turi liautis, o parama skirstoma kitokiais principais.

– Premjere, ponas Dailydka penktadienį įteikė įmonės valdybai prašymą trauktis iš pareigų. Ką jūs apie tai galvojate?

– Kiekvienas renkasi savo profesinį kelią pats ir, matyt, tam tikras tikslas turi būti – ir rotacijos, ir pasikeitimo, ir iššūkiai nauji. Tai tiesiog sveikinu tą pasirinkimą ir apsisprendimą tokį.

– Ar „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus kaita atneš teigiamų pokyčių šiai įmonei?

– Ne tiek pati kaita (...), bet valstybės įmonių valdymo principai ir atsakomybė, nauda iš valstybės įmonių turi būti kitokia – tą galiu patvirtinti. Toks yra siekis, kad valstybės įmonės duotų naudą, pridėtinę vertę valstybei, o būtų valdomos efektyviai ir skaidriai.

– Ar tai galėjo užtikrinti besitraukiantis vadovas?

– Aš nenoriu komentuoti. Tikrai didelį įdirbį padaręs žmogus, kuris atidavė daug metų šitai sistemai, tai dabar tiesiog jo apsisprendimas yra toks, kad pokyčių visur reikia. Tai aš tiktai galiu pasakyti, kad tokį apsisprendimą aš tikrai gerbiu.

– Kaip jūs vertinate žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie „Lietuvos geležinkelių“ paramą?

– Nenoriu kalbėti apie šitą konkrečią įmonę, bet turėtumėme kalbėti apie apskritai paramos skyrimo principus. Tai turėtų būti visi dividendai arba visas pelnas eiti į valstybės sąskaitą, į biudžetą, o iš biudžeto mes turėtumėme pagal atskirus kriterijus ir principus remti tam tikras veiklas, ir kultūrines, ir sportines. Jeigu kas galvojate, kad mūsų sportas gali išsiversti be paramos, kad mes galėtume konkuruoti, suteikti džiaugsmą tūkstančiams mūsų žmonių, kalbant apie pergales, tikrai taip nebus.

Bet tai turi būti daroma kitu principu, aiškiais labai kriterijais ir turbūt ne pačios įmonės, bet per biudžetą. Galėtų būti kažkoks fondas, kur būtų teikiamos paraiškos, o nepriklausomos fondo administracijos galėtų argumentuotai tas paramas skirstyti.

– Nemanyčiau, kad ten turėtumėme mes remti. Mes turėtumėme remti sportą, kultūrą, kitas specifines veiklas, kurioms iš tiesų reikalinga parama. O savivaldos funkcijas dubliuoti, ne. Yra savivaldybių biudžetai, valstybės biudžetas ir turėtumėme laikytis šitų principų.

– Žiniasklaidoje taip pat buvo pranešimų, kaip be konkursų per vidaus sandorius milijonai eurų iš „Lietuvos geležinkelių“ plaukė į vieną Rusijos įmonę.

– Tai yra ydinga praktika, nesiejant to su konkrečia įmone. Tai yra ydinga praktika, neskatinanti nei konkurencijos, nei lėšų panaudojimo efektyvumo. Tai turime pabaigti ir tas neturėtų būti taikoma.

– O jūs ar nemanote, kad teisėsauga turėtų imtis šitų klausimų?

– Čia jau yra teisėsaugos kompetencija, ko jie turėtų imtis ir ko jie neturėtų imtis. Jie sprendžia patys.

– Kaip jūs vertinate dabartinių koalicijos partnerių socialdemokratų indėlį į tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiandien veikia būtent taip, kaip veikia?

– Jūs suprantate mano atsakymą. Aš to nekomentuosiu, nes tai būtų nekorektiška. Aš manau, kad kiekvienas, kuris darbavosi vienoje ar kitoje pozicijoje, norėtų, kad tą darbą atliktų kaip įmanoma geriau. O pavyko ar ne, jau vertina žmonės, kurie reiškia pasitikėjimą.