2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune sukėlusi eismo įvykį D.Gineikaitė įpūtė į alkoholio matuoklį 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis). Po skambučio Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, ji nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę duoti kraujo blaivumui ištirti, nes nesutiko su policijos alkoholio matuoklio rodmenimis.
„Telefonu jūs klausinėjote D.Gineikaitės apie kraujo grupes, patarėte jai į ligoninę vykti su žmogumi, kuris turi vienodą kraujo grupę“, – atkreipė dėmesį Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus Gedimino Abeciūno bylą nagrinėjanti Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė.
D.Gineikaitei pasiteiravus, ar jai važiuoti su savo tėvu, G.Abeciūnas atsakė: „Taip, važiuok.“
L.Kymantienė, susipažinusi su teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga, pareiškė, jog G.Abeciūnas davė D.Gineikaitei patarimus ir pasiūlymus. Anot teisėjos, nuskambėjo ir pasiūlymas paimti jos tėvo kraują.
Įtariama, jog NŽT vadovė į ligoninę nuvyko su savo tėvu. Tačiau kraujas iš jo nebuvo paimtas.
STT rado du D.Gineikaitės kraujo mėginius – įtariama, jog vienas buvo duotas tyrimui avarijos dieną, o kitas – sekančią dieną. Ankstesniame mėginyje buvo alkoholio, o vėlesniame – ne.
„Esate kaltinamas įkalčių slėpimu ir naikinimu“, – G.Abeciūnui pareiškė teisėja L.Kymantienė.
G.Abeciūnas po pokalbio su D.Gineikaite pirmiausiai ieškojo savo pavaduotojos Gražinos Žiedelienės. Jai neatsiliepus, susisiekė su savo pavaduotoju Kastyčiu Grigoniu.
Teisėsaugos duomenimis, G.Abeciūnas susitarė su K.Grigoniu, kaip nuslėpti D.Gineikaitės girtumą, kad tyrimo išvadoje būtų nurodyta, jog alkoholio kraujuje nerasta.
„Ar dėl visų žmonių taip kreipiatės? Kodėl skambinote G.Žiedelienei, o paskui – K.Grigoniui?“ – teiravosi teisėja.
Pasak G.Abeciūno, jis pažinojo D.Gineikaitę – anksčiau savivaldybėje ji dirbo juriste ir atstovavo šią instituciją, kai vyko teismo procesas dėl G.Abeciūno laimėto konkurso Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, rezultatų.
„Nepatariau jai vykti į ligoninę su žmogumi, kurio kraujo grupė tokia pati. Tai buvo guodimas. Esu psichiatras. Negaliu atskleisti mudviejų pokalbio detalių“, – aiškino G.Abeciūnas. Jis esą norėjo tik nuraminti D.Gineikaitę, kuri kalbėjo, jog ją kažkas galbūt „pakišo“.
Žurnalistams nusistebėjus, kuo tai paguodžia žmogų, ligoninės vadovas atsakė: „Kiekvienas tampa emociškai pažeidžiamas“.
G.Abeciūnas tvirtino nesuprantantis, kuo jis yra kaltinamas.
Teisėsaugos duomenimis, direktorius su pavaduotoju K.Grigoniu tarėsi dėl nurodymų tuo metu Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriuje budėjusiam gydytojui Artūrui Šulniui, kaip nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
„Ar jūs savo pavaduotojui nedavėte jokių nurodymų? Tai jie patys, savo iniciatyva, tuos mėginius slėpė, mėtė?“ – G.Abeciūno po teismo posėdžio teiravosi žurnalistai.
„Taip išeina, kad patys. Jei žmogus atsiskaito su kažkuo, tai nereiškia, kad direktorius turi būti toje vietoje, būti bendrininkas“, – dėstė G.Abeciūnas.
Direktoriaus tvirtinimu, jis nurodė K.Grigoniui elgtis pagal įstatymus – kraujas iš D.Gineikaitės turi būti paimtas per valandą, kitaip tyrimas bus neinformatyvus.
Tačiau šiais žodžiais teisėsauga smarkiai abejoja.
Penktadienį per teismo posėdį prokuratūros dokumentus G.Abeciūnas pavadinimo „surašytais svaičiojimais“.
Bylos dėl melagingų parodymų teikimo posėdis atidėtas iki kito ketvirtadienio.
Savo kaltę neigia ir G.Abeciūno pavaduotojas K.Grigonis – jis tikino visiškai nepažinojęs D.Gineikaitės ir nedavęs savo pavaldiniui A.Šulniui jokių neteisėtų nurodymų. K.Grigonio administracinėje byloje dėl melagingų parodymų teikimo taip pat paskelbta trumpa pertrauka.
Tuo tarpu A.Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė jau yra nubausti dėl melagingų parodymų. Jiems skirtos vienodos 289 eurų dydžio baudos.
Generalinė prokuratūra iš pradžių iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, bet vėliau nusprendė, jog klastojimo epizodas vertas tik administracinės nuobaudos.
A.Šulnius pripažino padaręs nusižengimą. Pirmąsyk ligoninėje D.Gineikaitės kraujo buvo paimta praėjus daugiau nei trims valandoms nuo avarijos, apie 16 val. 10 min.
Tada buvo laikomasi oficialių reikalavimų, užpildytas aktas.
„Toliau tyrimo metu D.Gineikaitė pareiškė, jog ji bijo dėl savo blaivumo, ėmė verkti, isterikuoti, prašyti. Daviau įsakymą Salomėjai paimti kraujo“, – A.Šulnius išklojo apie savo nurodymą slaugei antrą kartą paimti D.Gineikaitės kraujo.
Po teismo sprendimo gydytojas buvo nekalbus, bendraudamas su žurnalistais jis neatsakė į klausimą, ar vykdė kitų žmonių nurodymus.
A.Šulnius ir anksčiau nenoriai šnekėjo apie skandalingus įvykius, susijusius su D.Gineikaite. Kai naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo, ar jam skambino Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, gydytojas išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau nieko nepasakoti.“
Baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo piktnaudžiauti tyrimas vyksta jau 11 mėnesių, įtarimai joje pareikšti D.Gineikaitei, K.Grigoniui ir G.Abeciūnui. Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovo pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.
