Štai diskusija dėl K.Škirpos alėjos pavadinimo jau virsta absurdu.
Negana to, kad jos dalyviai viešai svaidosi „žydšaudžiais“,
„išdavikais“, pasigirdo ir tokių pareiškimų: „Jeigu bus pakeistas šios
gatvės pavadinimas, tėvynės nebeginsiu!“
K.Škirpos alėjos pavadinimo iki diskusijos daugelis vilniečių turbūt ir
nežinojo. Nebūtų pasakę, kad ji yra tarp Senojo arsenalo ir Vilnios,
veda Gedimino kalno papėdės link.
Tačiau dabar ši gatvelė puikiai žinoma, nes diskusija dėl jos pavadinimo
vyko net Rotušėje. Ją pradėjęs tarybos narys M.A.Haroldas prisipažino
nesąs Lietuvos pilietis. Jis – imigrantas iš Didžiosios Britanijos.
Tačiau anksčiau riebiu keiksmažodžiu išgarsėjęs politikas įsitikinęs
turįs teisę kelti klausimą dėl K.Škirpos alėjos pavadinimo.
Mat tarptautinė komisija, sudaryta nacių ir sovietinių okupacinių režimų
padarytiems nusikaltimams Lietuvoje tirti, jau prieš dešimtmetį
pripažino, kad Lietuvių aktyvistų fronto antisemitinės pažiūros yra
gerai dokumentuotos. K.Škirpa vadovavo šiam frontui.
Būtent dėl šios priežasties M.A.Haroldas nepritaria, kad Vilniuje būtų
gatvė, skirta tokios organizacijos vadovui.
Esą suteikiant gatvei K.Škirpos vardą, jis prilyginamas tokiai istorinei
figūrai kaip J.Basanavičius.
Nesvarbu, kad K.Škirpa kūrė Lietuvos kariuomenę, buvo pripažintas
pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, kėlė vėliavą ant
Gedimino pilies bokšto.
Nieko nereiškia ir tai, kad K.Škirpos vardą alėjai suteikė ne sovietinė,
o atkurtos Lietuvos valdžia.
Jeigu jau taip, K.Škirpos vardo turėtų netekti ir gatvės Kaune bei
Pasvalyje. Tačiau diskusija verda tik Vilniuje.
Kita trumpa gatvė, dėl kurios ietys buvo laužomos prieš šešerius metus,
pasistumdoma ir vėliau, – be pavadinimo. Ji – tarp Vilniaus
centrinio pašto ir prekybos centro „GO9“.
Kai 2010-aisiais sudužus lėktuvui žuvo Lenkijos prezidentas
L.Kaczynskis, šią gatvelę buvo siūloma pavadinti jo vardu. Tačiau ir po
kelerių metų ji vis dar bevardė.
Mat ir tada dėl trumpos gatvės kilo ginčų. Įsimaišė ir kalbininkai. Jie
ir patys tarpusavyje nesutarė, kaip rašyti Lenkijos prezidento pavardę
– Kaczynskis, Kačinskis, o gal Kačynskis?
Tais pačiais metais mirus prezidentui A.Brazauskui, taip pat pasigirdo
siūlymų jo atminimą įamžinti pavadinant trumpą gatvę ar nedidelį skverą
jo vardu. Ir vėl pasiginčijus nieko nenuveikta.
Taip pat vos nenutiko vienam žymiausių eksperimentinių filmų kūrėjų
J.Mekui.
Pasiūlius jo vardu pavadinti trumpą pėsčiųjų taką Užupyje, piestu stojo
net Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija.
Vis dėlto pėsčiųjų taką pavyko pavadinti J.Meko skersvėju. O koks
likimas laukia K.Škirpos alėjos? Juk jeigu politikai panaikins
pavadinimą, teks rinkti kitą. Ir, aišku, vėl ginčytis iki pamišimo.
„Sostinė“