G. Steponavičius teigia „neužfiksavęs“ savo statuso korupcijos tyrime, teisininkai netiki

Po šios apklausos rugpjūtį G.Steponavičius tvirtino esąs liudytojas.

Teisininkai sako, kad supainioti ar nesuprasti, kokiu statusu esi apklausiamas – neįmanoma. Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas šeštadienį patvirtino prieš kelias savaites taip pat buvęs apklaustas šiame tyrime.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso procedūras apklausa specialiuoju liudytoju vykdoma prokurorui priėmus nutarimą ir tik asmeniui pasirašytinai sutikus būti apklausiamam šiuo statusu, prokuroro nutarime asmeniui išaiškinamos jo, kaip specialaus liudytojo, teisės, pareigos ir atsakomybė.

„Aš to neužfiksavau“, – šeštadienį sakė G.Steponavičius, paklaustas, ar apklausos protokole pasirašė po specialaus liudytojo statusu.

Teisininkas: supainioti neįmanoma

Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pateikti įtarimus.

„Procedūra būna tokia, kad prieš suteikiant statusą priimamas prokuroro nutarimas, tada su tuo nutarimu supažindinamas asmuo, kuriam suteikiamas statusas, ir visos teisės ir pareigos ten jam yra išaiškinamos ir nutarimas yra pasirašomas“, – šeštadienį sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas.

Ž.Radišauskas patvirtino, jog G.Steponavičiaus statusas tyrime – specialusis liudytojas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas dr. Audrius Juozapavičius teigė, jog „supainioti specialiojo liudytojo statusą su liudytojo statusu – neįmanoma“.

„Asmuo būna apklausiamas kaip liudytojas arba kaip specialusis liudytojas. Jeigu asmuo apklausiamas apie savo veiką, jis apklausiamas specialiuoju liudytoju. Apklausai reikalingas prokuroro nutarimas, su kuriuo apklausiamas asmuo yra supažindinamas ir jį pasirašo“ – aiškino teisininkas.

G.Steponavičius: supratau, kad esu liudytojas

Atsakydamas į BNS klausimus, teisininko išsilavinimą turintis G.Steponavičius kartojo, kad į vienintelę kol kas vykusią apklausą rugpjūčio 11 dieną buvo kviečiamas kaip liudytojas ir po apklausos išėjęs kaip liudytojas.

Jis teigė tik penktadienį iš žurnalisto klausimų supratęs, kad jo statusas byloje – specialaus liudytojo. Apie G.Steponavičiaus specialaus liudytojo statusą šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Lankydamasis (Generalinėje prokuratūroje – red.) aš supratau, kad esu ne tik kviečiamas, bet ir apklausiamas kaip liudytojas ir iš tiesų toliau dėl to klausimo aš nei sukau galvos, nei ką. Tačiau dabar informacija iš prokuratūros pasiekianti, kaip suprantu, patvirtina mano statusą kaip specialiojo liudytojo. Savo iniciatyva susisiekiau su tyrimą vykdančiu prokuroru, kitą savaitę ketinu susitikti ir aptarti mano statusą ir mano galimus tolesnius parodymus šioje byloje“, – šeštadienį sakė G.Steponavičius.

„Jeigu man nerūpėtų (mano statusas – BNS), tai sėdėčiau ausis suglaudęs, tačiau aš noriu kuo greičiau išsiaiškinti situaciją ir ėmiausi iniciatyvos“, – kalbėjo parlamentaras.

Paklaustas, ar susisiekus su tyrimą vykdančiu prokuroru šis nepatvirtino jo statuso byloje, G.Steponavičius aiškino, jog pokalbis buvo labai trumpas ir jo metu tebuvo suderintas susitikimo kitą penktadienį laikas. Anot liberalo, „gali būti, kad tai bus apklausa“.

„Aš dar kartą sakau, kad išėjau ir Prokuratūros ir komentavau supratęs, kad esu liudytojas. Jeigu Prokuratūra, sakykim, tuo metu būtų kitaip informavus, tai atitinkamai ir būtų iš jų pusės toks komentavimas“, – kalbėjo G.Steponavičius. Generalinė prokuratūra G.Steponavičiaus apklausos šių metų rugpjūtį nekomentavo.

Klausiamas, ar nebuvo klaidinami rinkėjai, prieš Seimo rinkimus neturėję visos informacijos apie jo statusą tyrime, G.Steponavičius teigė besijaučiąs ramus.

G.Steponavičius išrinktas į naujos kadencijos Seimą pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą daugiamandatėje apygardoje, dėl parlamentaro mandato jis varžėsi ir vienmandatėje sostinės Verkių apygardoje, tačiau pralaimėjo jau pirmame rinkimų ture.

„Jokie įtarimai nėra pareikšti, aš ir viešai, ir partijos kolegas, ir visuomenę esu informavęs apie visas svarbiausias aplinkybes susijusias su šia byla ir aš esu pakankamai ramus dėl to, koks vykdomas tyrimas ir dėl to, koks jame vienaip ar kitai mano vaidmuo. Tai čia aš elgiuosi gana korektiškai ir neturiu, ko slėpti“, – sakė G.Steponavičius.

Tyrėjai prašė G.Steponavičiaus susirašinėjimo duomenų

G.Steponavičius taip pat patvirtino, jog tyrimą atliekantys pareigūnai yra kreipęsi į Seimą prašydami leisti atlikti procesinius veiksmus jo atžvilgiu.

„Buvo kreiptasi dėl mano elektroninio pašto susirašinėjimo duomenų. Pridurčiau, kad buvo delsiama šituos duomenis pateikti ir aš sužinojęs tai, nedelsdamas paprašiau, kad tie duomenys būtų kuo greičiau perduoti kaip galintys padėti tyrimui irtis į priekį“, – teigė G.Steponavičius.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė, taip pat Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę BNS atsisakė komentuoti informaciją apie teisėsaugos prašymą pateikti kai kuriuos G.Steponavičiaus duomenis.

Neoficialiomis žiniomis, toks kreipimasis buvo gautas dar prieš mėnesį, tačiau dėl Seimo rinkimų ir parlamento vadovybės kaitos, Seimo kanceliarijos sprendimas dėl teisėsaugos prašomų pateikti duomenų užtruko.

„Žinau, kad tai truko šiek tiek ilgiau ir dabar laike negaliu pasakyti kada, aš tų raštų nemačiau. Kai manęs paklausė, ar aš sutinku, aš supratau, kad Seimo kanceliarija nebuvo linkusi tais duomenimis dalintis. Aš manau, kad taip niekaip nėra susiję su kažkokiais imunitetais ar neliečiamumais ir manau, kad mano susirašinėjimas turi būti prieinamas ir aš tikrai neturiu ko slėpti. Aš suprantu, kad tie duomenys jau turi būti perduoti (teisėsaugai – BNS)“, – sakė parlamentaras.

E.Gentvilas taip pat apklaustas

Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių frakcijos Seime seniūnas E.Gentvilas sako taip pat nežinojęs apie savo pavaduotojo frakcijoje G.Steponavičiaus statusą tyrime.

„Ne, nieko nežinojau. Šįryt (šeštadienį – BNS) perskaičiau spaudą ir sužinojau. Daugiau nieko nežinau, su niekuo nekalbėjau. Su G.Steponavičiumi rytoj (sekmadienį – BNS) susitinku“, – šeštadienį sakė E.Gentvilas.

Pasak jo, sekmadienį susitikime su G.Steponavičiumi bus kalbama ir apie jo ateitį partijoje.

„Aš turiu savo nuomonę, derinsiu ją, išsakysiu ją G.Steponavičiui ir kolegoms“, – sakė E.Gentvilas.

Jis patvirtino, kad ir pats buvo apklaustas liudytoju lapkričio viduryje.

„Aš esu apklaustas lapkričio 19 dieną galbūt ir tiek, bet ne Prokuratūroj, o STT. (...) Aš, tiesą sakant, seniai laukiai, kada paklaus, ar E.Masiulis darė poveikį dėl J.Basanavičiaus paminklo, ar Utenos kelio. Turėjau atsakyti į tuos klausimus ir atsakymas vienareikšmiškas – ne“, – teigė E.Gentvilas.

G.Steponavičius: esu pasiruošęs priimti sprendimus

„Jeigu šitoje byloje situacija keisis, žinoma, aš atitinkamus sprendimus priimsiu. Bet kokiu atveju aš galvoju, kad sprendimas mano tikrai bus toks, kad niekaip nekenkti partijai ir dėl to klausimų tikrai nėra. Tikiuosi, kad po susitikimo su prokuroru man taip pat bus aiškiau ir esu pasiruošęs būti principingas ir būsiu principingas“, – kalbėjo parlamentaras, klausiamas, ar neketina stabdyti narystės Liberalų sąjūdyje.

Šią savaitę specialiuoju liudytoju kitame STT atliekamame korupcijos tyrime apklaustas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sustabdė savo narystę socialdemokratų partijoje.

Klausiamas ar neketina pasekti šiuo pavyzdžiu, G.Steponavičius teigė, jog tyrimai yra skirtingi.

„Kiekviena byla yra skirtinga ir vaidmenys žmonių yra atitinkamose bylose nevienodi. Taip kad šiuo atveju dar kartą galiu pakartoti, kad esant įtarimams esu pasiruošęs daryti sprendimus. Bet šiandien jokių įtarimų mano atžvilgiu nėra pareikšta“, – kalbėjo liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas.

Teisėsauga tiria politinės korupcijos bylą

STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G.Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. Pats V.Toleikis tuomet apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

G.Steponavičius tuomet sakė visiškai neabejojantis fondo veiklos skaidrumu, o teisėsaugos veiksmus vadino suprantamais, nes tarp fondo rėmėjų yra buvęs tyrime figūruojantis koncernas „MG Baltic“. Parlamentaras teigė, kad per visą fondo gyvavimo istoriją šio koncerno parama sudarė apie 10 proc. visos paramos ir sudarė 34 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

Teisėsauga šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą, jame kyšininkavimu įtariami buvę Seimo nariai buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ir vienas „darbiečių“ lyderių Vytautas Gapšys. Jie įtariami paėmę stambius kyšius iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, kad veiktų koncerno naudai.

„MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui pareikšti įtarimai papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais taip pat apklausti „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bei koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.