„Lietuvoje be galo menkas dėmesys tam (maisto švaistymui –
BNS)“, – penktadienį susitikęs su parlamentinio Kaimo reikalų
komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku teigė eurokomisaras.
Pasak jo, rūpinantis maisto nešvaistymu, būtų taupomi vandens,
energijos resursai, darbo sąnaudos.
„Maisto švaistymo programoje galima sukurti daug darbo vietų,
sutaupyti nereikalingą maisto perprodukciją, performuluoti – vieną
dalį sugrąžini gyvulių pašarams, o kitą – į bioenergetiką.
Bet jeigu nieko nedarysime praktiškai per pilotinius projektus, tai
traukiniai nuvažiuos kitur, o jų aplinkui dar yra daug. Galima
mokyklas vaikus įtraukti į maisto švaistymo programas, bet tas
Lietuvoje nesisuka“, – kalbėjo eurokomisaras.
Lietuvoje nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo Labdarai ir paramai
skirto maisto tvarkymo aprašas, panaikinantis kai kuriuos barjerus,
kliudžiusius dalį vartoti dar tinkamų maisto produktų, užuot
išmetus, atiduoti labdarai. Iki tol Lietuvoje buvo draudžiama teikti
labdarai maistą, kurio galiojimo terminas „geriausias iki“ yra
pasibaigęs.
Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
rekomendacijas, maisto, paženklinto „geriausias iki“, galiojimo
terminas gali būti pratęsiamas iki dviejų mėnesių.