9 teisėjos yra vaiko priežiūros atostogose. 5 iš jų
nagrinėjo baudžiamąsias bylas, 4 – civilines.
Netrukus bus atleistas dar vienas teisėjas – baudžiamąsias ir
administracines bylas nagrinėjantis Eimutis Misiūnas netrukus taps
vidaus reikalų ministru.
Taip pat trūksta 20-ties posėdžių sekretorių. Kai kurie iš
teisėjų neturi nuolatinių teismo posėdžių sekretorių – jie
kasdien turi vis kitą pavaduojančią.
„Teismo darbas tikrai nesutriks, bet didėja krūviai dėl
gaunamų bylų. Nuosekliai vykdomos atrankos į teisėjus, teisėjai
nerimauja dėl sekretorių trūkumo“, – sakė teismo
pirmininkė Loreta Braždienė.
Pasak jos, teisme buvo atlikta
apklausa, kurios metu buvo aiškinamasi, dėl ko darbuotojai
nusprendžia išeiti iš darbo teisme. Du trečdaliai apklaustųjų
atsakė, kad jų netenkina darbo krūvis ir darbo užmokestis.
„Aukšti reikalavimai, bet mažas darbo užmokestis“, –
teigė teismo vadovė. Teismo sekretorė turi turėti aukštąjį
universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą, turi
išspręsti bendrų gebėjimų testą.
Pavyzdžiui, teismo sekretorė, jau dirbanti 9 metus ir turinti
antrą kvalifikacinę klasę į rankas gauna 520 eurų. Tai viena
mažiausių algų valstybės tarnyboje. Teisme nuolat skelbiami
konkursai į laisvas teismo posėdžių sekretorių vietas, tačiau
jie neįvyksta, nes dažnai niekas neatvyksta.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, naujai išrinktos
Teisėjų tarybos narė apgailestavo, kad „valdžia negirdi“
teismų.
Seimas ketvirtadienį 80 parlamentarų balsavus už, šešiems
buvus prieš ir 17 parlamentarų susilaikius priėmė įstatymą,
kuriuo 2017 metams paliktas šiemetinis pareiginės algos bazinis
dydis. Nuspręsta, kad teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų
atlyginimus lemiantis bazinis dydis kitąmet nesikeis ir sieks 130,5
euro.
Pasak L.Braždienės, susiklosčiusi situacija dėl teismų
darbuotojų yra prioritetinis jos veiklos uždavinys, šią problemą,
jos sprendimo būdus nuolat analizuoja teismų savivaldos
institucijos.
Teismo vadovė mano, kad jeigu valdžia nesiims spręsti dėl
mažas algas gaunančių tarnautojų, problema tik didės.
Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme dirba 59 civilines
bylas nagrinėjantys teisėjai, 27 – baudžiamąsias ir
administracinių teisės pažeidimų bylas ir 9 ikiteisminio tyrimo
teisėjai.
2016 metais gauta 65 tūkst. 111 bylų: administracinių teisės
pažeidimų – 16 tūkst. 234, baudžiamųjų – 3 tūkst. 967,
civilinių – 44 tūkst. 910.
Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri
nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės
pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai),
hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų
ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas.
Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo
teisėjo bei kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų
priskirtas funkcijas.