Toks klausimas, anot E.Gentvilo, kyla susipažinus su Baudžiamojo
proceso kodekso procedūromis, apibrėžiančiomis specialiojo
liudytojo statuso suteikimą. E.Gentvilo teigimu, narystę partijoje
sustabdęs G.Steponavičius trauksis ir iš frakcijos seniūno
pavaduotojo pareigų.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Vilniaus meras Remigijus
Šimašius kol kas išsamiau nekomentuoja G.Steponavičiaus
situacijos.
„Kyla klausimų, ar yra pasakyta tiesa. Apmaudu, jei buvo sakoma
netiesa, žinant tikrąją tiesą“, – BNS pirmadienį sakė
E.Gentvilas.
Kiek anksčiau pirmadienį jis svarstė, kad specialiojo liudytojo
statusas G.Steponavičiui galėjo būti suteiktas ir vėliau. Tačiau
susipažinęs su šio statuso suteikimo tvarka, E.Gentvilas teigė
keičiantis savo poziciją.
„Aš asmeniškai skaitydamas Baudžiamojo proceso kodeksą net
nežinojau, kad yra specialus generalinio prokuroro įsakymas dėl
(specialiojo liudytojo statuso – BNS) tvarkos. Pasižiūrėjęs
šitą tvarką, aš tikrai matau, kad žmogus, kuriam suteikiamas
specialiojo liudytojo statusas, turėtų suprasti ir pasirašyti
sutikdamas su specialiojo liudytojo statusu. Tai keičia ankstesnį
mano komentarą (...). Iš tiesų jūs teisūs, aš neteisus“, –
BNS sakė E.Gentvilas.
Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių teigė, kad pirminį savo
komentarą grindė pokalbiu su pačiu G.Steponavičiumi ir jo teiktais
paaiškinimais per susitikimą pirmadienio rytą.
Pasiaiškinęs tvarkas E.Gentvilas sakė artimiausiu metu
ketinantis dar kartą susitikti su G.Steponavičiumi.
„Emocinė mano nuostata – jau yra buvę, kad aš per daug
pasitikėjau žmonėmis kolegomis, tai tiesiog reikia visuomet
tikrinti ir žinoti generalinio prokuroro įsakymus“, – kalbėjo
Seimo narys.
Generalinės prokuratūros tinklapyje internete yra paskelbtas
generalinio prokuroro įsakymas, reglamentuojantis specialiojo
liudytojo apklausos procedūras.
Dokumente nurodoma, kad prokuroro nutarimas apklausti asmenį kaip
specialųjį liudytoją priimamas tiek prieš tai gavus asmens
prašymą ar sutikimą būti apklaustam tokiu statusu, tiek prokurorui
pačiam nustačius ar gavus informaciją, kad yra pagrindo taip
apklausti asmenį.
„Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas tik
esant jo sutikimui. Asmens sutikimas būti apklaustam kaip liudytojui
apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką turi būti
išreikštas raštu ir patvirtintas jo parašu prokuroro nutarime“,
– rašoma dokumente.
Asmuo su prokuroro priimtu nutarimu apklausti jį kaip
specialųjį liudytoją supažindinamas pasirašytinai, nutarime jam
išaiškinamos specialiojo liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė.
Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas tik jam
pačiam sutikus.
G.Steponavičius trauksis iš frakcijos seniūno pavaduotojų
Pasak E.Gentvilo, G.Steponavičius pirmadienį jau pranešė
pasitrauksiantis iš frakcijos seniūno pavaduotojo pareigų.
Frakcijoje šis klausimas bus svarstomas antradienį.
E.Gentvilo nuomone, kol nėra pateikti įtarimai G.Steponavičius
neturėtų atsisakyti Seimo nario mandato. Paklaustas, ar
G.Steponavičius turėtų trauktis iš Seimo, jei paaiškėtų, kad
jis klaidino kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos
byloje, E.Gentvilas teigė dar mąstysiantis, kaip atsakyti į šį
klausimą.
Liberalų sąjūdžio vadovas R.Šimašius teigia gerbiantis
G.Steponavičiaus sprendimą stabdyti narystę partijoje paaiškėjus
jo statusui galimos politinės korupcijos byloje.
„Partijos pirmininkas gerbia G.Steponavičiaus apsisprendimą ir
tikisi, kad tyrimas bus kuo greičiau baigtas“, – BNS sakė mero
R.Šimašiaus atstovas savivaldybėje Aleksandras Zubriakovas.
Anot jo, meras kol kas nevertina ir tolesnių G.Steponavičiaus
galimybių eiti Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas
Seime.
Nesvarsto atsisakyti mandato
Narystę Liberalų sąjūdyje sustabdęs parlamentaras
G.Steponavičius nemato būtinybės atsisakyti parlamentaro mandato
paaiškėjus, kad jis korupcijos byloje turi specialiojo liudytojo
statusą, nors žurnalistams po rugpjūtį vykusios apklausos tvirtino
buvęs apklaustas paprastu liudytoju.
„Kodėl turėčiau? – BNS į klausimą, ar neketina atsisakyti
mandato, atsakė G.Steponavičius. – Ar liudytojas, ar specialusis
liudytojas, niekaip nereiškia, kad yra keliamas mano atsakomybės
klausimas.“
Klausiamas, ar nebuvo klaidinami rinkėjai, kai per rinkimų
kampaniją nebuvo paskelbta apie G.Steponavičiaus statusą byloje,
politikas kartojo supratęs, kad buvo apklaustas kaip liudytojas, o
apie specialiojo liudytojo statusą sužinojęs praėjusią savaitę.
„Aš dalyvavau apklausoje kaip liudytojas, nedalyvavo nei mano
atstovai, ir dabar kai aš žinau, kad mano statusas toks, aš visas
savo teises ir pareigas labai aiškiai pasversiu ir žiūrėsiu, kaip
man toliau savo gynybą organizuoti. Aš buvau kviestas kaip
liudytojas ir parodymus daviau kaip liudytojas. Supratau, kad aš
specialusis liudytojas pastarosiomis dienomis praėjusios savaitės
pabaigoje“, – teigė parlamentaras.
G.Steponavičius sakė buvęs apklaustas vieną kartą,
rugpjūtį, o penktadienį sieks susitikti su prokuroru savo
iniciatyva.
Seimo narys pirmadienį pranešė stabdantis narystę Liberalų
sąjūdyje, paaiškėjus, kad teisėsaugos tyrime dėl politinės
korupcijos jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jis
apklausoje prokuratūroje dalyvavo rugpjūčio mėnesį. Po jos
politikas tvirtino buvęs apklaustas liudytojo statusu.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radiškauskas
BNS šeštadienį patvirtino, kad G.Steponavičiaus statusas byloje
– specialaus liudytojo.
„Procedūra būna tokia, kad prieš suteikiant statusą
priimamas prokuroro nutarimas, tada su tuo nutarimu supažindinamas
asmuo, kuriam suteikiamas statusas, ir visos teisės ir pareigos ten
jam yra išaiškinamos ir nutarimas yra pasirašomas“, –
BNS šeštadienį sakė Ž.Radišauskas.
Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami
asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų
nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.
STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno
mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G.Steponavičiaus paramos
fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. Pats V.Toleikis tuomet
apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).
G.Steponavičius tuomet sakė visiškai neabejojantis fondo
veiklos skaidrumu, o teisėsaugos veiksmus vadino suprantamais, nes
tarp fondo rėmėjų yra buvęs tyrime figūruojantis koncernas
„MG Baltic“. Parlamentaras teigė, kad per visą fondo gyvavimo
istoriją šio koncerno parama sudarė apie 10 proc. visos paramos,
tai yra 34 tūkst. eurų.
Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų
sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš koncerno
„MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio už „tam tikrus
šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo
bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.
„MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui pateikti įtarimai
papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės
paslaptimi. Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais taip pat
apklausti „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bei koncerno
valdybos narys Romanas Raulynaitis.