Tarptautinė socialinė akcija „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ visame pasaulyje rengiama nuo 1991 metų. Šešiolikos dienų laikotarpis prasideda lapkričio 25-ąją – tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsiasi iki gruodžio 10-osios – tarptautinės žmogaus teisių dienos.
Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptartos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo patirtis 2011–2016 m. bei pasidalinta tarptautinėmis įžvalgomis apie moterų teises ir smurto artimoje aplinkoje užkardymo problemas.
Seimo narė Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen spaudos konferencijoje „Lietuva pasaulyje – žvelgiant per moterų žmogaus teisių užtikrinimo prizmę“ teigė, kad situacija Lietuvoje dėl visuomenėje toleruojamo smurto yra sudėtinga.
„Apklausos liūdina, 2016-ųjų metų Eurobarometro duomenimis, daugelis lietuvių vis dar yra tolerantiškesni nei daugelis kitų europiečių“, – kalbėjo ji ir priminė, kad prieš penkerius metus įsigaliojus smurto artimoje įstatymui, kiekvienas smurtą patyręs asmuo turi teisę į pagalbą, tačiau realybė kitokia.
Siūlys keisti įstatymo pataisas
Asociacijos Vilniaus Moterų namai vadovė, nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ prezidentė Lilija Vasiliauskienė teigė, kad dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos Lietuva yra žengusi didelį žingsnį į priekį, bet net ir po penkių metų po įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje silpniausia šio teisės akto grandimi liko pagalbos aukoms suteikimas.
„Vis dar daugiau kaip 50 proc. nukentėjusių asmenų negauna apsaugos ir pagalbos. Kreipsimės į naująjį Seimą, kad būtų dar kartą peržiūrėtos šio įstatymo pataisos, kurios buvo paskubomis priimtos Seime. Ten įtvirtinta teisė neteikti apsaugos, jei dėl smurto atvejo nepradedamas ikiteisminis tyrimas. Sieksime, kad niekas daugiau taip nepasiklystų, kaip pasiklydo anos kadencijos Seimas. Prašysime ratifikuoti Stambulo konvenciją“, – kalbėjo L.Vasiliauskienė.
Anot pašnekovės, labiausiai Lietuvoje trūksta civilinių priemonių, kurios padėtų suteikti pagalbą smurto aukoms. L.Vasiliauskienės teigimu, Lietuvoje situaciją pagerintų apsaugos nuo smurto orderis. Tokia praktika sėkmingai veikia Austrijoje ir kitose ES šalyse.
„Toks orderis reiškia, kad įtariamas smurtautojas nepaisant to, kad dar neįvyko teismo procesas, jau yra laikomas nusikaltusiu asmeniu. Smurtautojas 15-kai dienų nedelsiant iškeldinamas, o per tą laiką turi įsiterpti specializuotos pagalbos centras ir suteikti moteriai pagalbą. Vaikams nereikia niekur bėgti slėptis. 15 parų ramybės, o paskui priimamas sprendimas“, – kalbėjo L.Vasiliauskienė.
Ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją
Tarptautinės organizacijos Moterys prieš smurtą Europoje (WAVE, Women Against Violence Europe) vykdančioji direktorė Marija Rioslhumer teigė, kad visoje Europoje situacija situacija nėra gera.
„62 mln. moterų Europoje yra patyrusios prievartą. Tai didelis skaičius, kuris buvo gautas atlikus tyrimus. Tikimės, kad Lietuva ratifikuos Stambulo konvencija, tai padėtų padėtų pagerinti situaciją ir padėti nevyriausybinėms organizacijoms , dirbančioms šioje srityje, kovojančioms su prievarta. Konvencija padėtų rasti geresnių kompleksinių priemonių bei didinti kompleksinių paslaugų smurto aukoms kokybę“, – kalbėjo M. Rioslhumer.