– Prieš kalbant apie antradienį Seime jūsų pristatytą Vyriausybės programą neįmanoma nutylėti dar vieno karšto klausimo.
Didžiulis ažiotažas kilo dėl „valstiečių“ užmojų skubiai taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Gal galite paaiškinti, kas čia vyksta? – paskirtojo premjero S.Skvernelio vakar paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Matyt, netinkamas laikas buvo vėl pradėti kelti šį klausimą. Turint galvoje, kad 15 metų šis projektas buvo Seime, jis buvo priimtas gana sudėtingai, o nuo sausio 1 dienos turėjo įsigalioti.
Reikia leisti teisiniams santykiams vystytis ir tik po to galvoti apie tobulinimą, matant ydas, grėsmes ar spragas. Turime remtis objektyviais mokslo tyrimais ir argumentais, šeimos interesais.
Šeimų pasaulėžiūra yra įvairi, jei jai nepriimtinas vienas ar kitas metodas dėl įsitikinimų, moralės klausimų, tikėjimo, ji pasirinks kitą būdą.
Riboti žmonėms galimybę susilaukti paties svarbiausio gyvenime – vaiko – neturime teisės.
Remiuosi mokslininkais praktikais, kurie gelbėja šeimas, jiems suteikia viltį ir pasiekia rezultatų. Galbūt ne viskas iki galo sureguliuota įsigaliojančiame įstatyme dėl pačių embrionų apsaugos ir galimybių juos kur nors išvežti.
O neigti gydymo būdus, remiantis neaišku kokiais kriterijais, nepriimtina.
Juo labiau kad kaip didžiausią problemą šalyje deklaruojame gyventojų mažėjimą.
Leiskime šeimoms vaikų susilaukti visomis įmanomomis, teisėtomis, moksliškai pagrįstomis priemonėmis.
– Pasakėte, neaišku, kokiais kriterijais. Bet Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie tą įstatymą, labai dažnai minėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto siūlymus ir išvadas. Ar jūs jų nematėte?
– Galbūt ne viską mačiau. Tai, kas paskelbta, yra dalies universiteto darbuotojų, iš kurių tik labai maža dalis tiesiogiai dirba šioje srityje ir atlieka gydymą, nuomonės pareiškimas. O kitą nuomonę girdime iš medikų, kurie kasdien suteikia tą pagalbą.
Turėtume išsiaiškinti, ar tai yra mokslinė, ar vertybinė ir moralinė problema. Reikėtų nebijoti pasakyti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi dabar bandome tą įstatymą keisti.
Aš tikrai manau, kad su mokslu tai neturi nieko bendra.
– Suprantu, jog visiškai nepritariate tam, ką šiomis dienomis kalbėjo R.Karbauskis ir už ką balsavo jūsų frakcija, – kad reikėtų grįžti prie konservatyvaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo varianto?
– Tikrai turiu kitokią nuomonę. Kiekvienas turime įvertinti visus aspektus – mokslinius, siekiamo tikslo ir ribojimo proporcingumo mastą. Nėra naujiena, kad nemažai mūsų frakcijos narių turi kitokią nuomonę.
– Jūsų vidiniai įsitikinimai kertasi su partijos lyderio. Nemanote, kad tai problema?
– Manau, tai ne problema. Nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravome ir niekada neslėpėme, kad atskirais klausimais yra nuomonių skirtumai. Čia yra vertybinis klausimas. Tikrai ne toks – ar galime kartu dirbti, ar ne.
Tiek Ramūnas, tiek aš nesiginčijame dėl bendro tikslo – turime šeimai suteikti visapusišką paramą. Jis remiasi tik vienos dalies mokslininkų argumentais, aš vertinu ir vieną, ir kitą pusę.
Mes negalime pasakyti, kad gydysime visus vienodai, nesvarbu, kokia liga. Medikas pasiūlo gydymo būdą, o pacientas nutaria.
Palikime teisę spręsti patiems žmonėms.
Visuomenėje yra įvairių nuomonių. Sulaukėme šimtų elektroninių laiškų, kurie palaiko konservatyvesnį variantą, ir panaši dalis nepalaiko. Nereikėjo skubėti su pataisomis, tiesiog reikėjo dar kartą grįžti prie diskusijų.
– Seime pristatėte naujosios Vyriausybės programą. Bet teigiama, kad ji aptaki, atsargi, vengiama įvardyti konkrečius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus.
O Seimo narė Aušra Maldeikienė pareiškė, kad tai intelektinis faršas ir nuomonės, prieštaraujančios viena kitai. Ką galite apie tai pasakyti?
– Net neabejoju, kad dalis žmonių, kurie komentuoja, nėra skaitę tos programos. Suprantu, kad jiems nėra didelio noro perskaityti 132 lapus. O norint kalbėti apie ekonomiką, jos skatinimą, darbo vietų kūrimą, investicijas, reikia perskaityti visą programą.
Jei kas nors tikisi, kad programa – tai priemonių įgyvendinimo planas, kurį Vyriausybė ir ministerijos turės padaryti, kuriame atsispindės prioritetai, kada ir kokiais teisės aktais konkrečiai bus parengta, tam turėsime tris mėnesius.
Ši programa yra išskirtinė tuo, kad pirmą kartą žiūrima horizontaliu principu, sujungtos visos veiklos sritis, labai aiškiai deklaruoti tikslai, ambicijos, kai kur – gal net pernelyg konkrečiai.
Labai jautrios temos, kurios priimtinos populistinėms vyriausybėms, – parašyti skaičius, koks bus vidutinis darbo užmokestis po 2–3 metų, kokia bus pensija, kiek darbo vietų bus įkurta, kokie investuotojai bus atvesti iš Skandinavijos ar Vokietijos. Tai girdėjome rinkimų reklamose. Ar čia buvo konkretu?
Opozicija turi savybę – nesvarbu, ką bekalbėtum, visą laiką bus blogai. Išmoko klišę nuo porinkiminio laikotarpio – trūksta konkretumo.
To konkretumo, matyt, pakako, nes apie naujus planus Lietuvai žmonės pasakė, kad jie nėra tobuli ir ketverius metus juos dar reikia tobulinti.
Mūsų rinkimų programai buvo pritarta. Mokesčių sistemoje, kur buvo radikalių siūlymų, elgiamės labai atsakingai. Niekas nekinta, darysime mokesčių sistemos peržiūrą, tarp jų – ir pensijų sistemos, kur matome objektyvias tarptautinių organizacijų įžvalgas raštu, kad buvo bandomi padaryti tik daliniai sprendimai. O mūsų tikslai aiškūs, konkretūs.
– Kas konkrečiai?
– Kalbant apie mokesčių sistemą, niekas nuomonės nepakeitė, kalbant apie darbuotojo ir darbdavio solidarumą ar darbo užmokesčio mokėjimo principą, analizuosime, svarstysime.
Tačiau sieksime, kad visas darbo užmokestis būtų rodomas kaip darbuotojo – tada jis žinos dalies darbo užmokesčio slėpimo pasekmes, kas bus ateityje, kai sulauks pensinio amžiaus.
Kad būtų paskata nedirbti šešėlyje, paskata sąžiningam verslui ir konkurencijai.
Kai dalis atlyginimo slepiama, apie kokią konkurenciją galima kalbėti? Vienas moka viską, o kitas moka vokelyje.
– O kodėl slepiama? Dėl to, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis.
– Taip. Mes sakome, kad per didelis, tarptautiniai analitikai taip nesako.
Turime rasti pusiausvyrą, nes Lietuva nėra sala – šalia yra Latvija, Lenkija, sienų nebėra. Turime įvertinti, kad keisdami mokesčių sistemą nesusilpnintume Lietuvos konkurencingumo.
Nenorime įsirašyti revoliucinių žingsnių. Buvo mokesčių lengvatos – įvertinkime, ar jos pasiekė siekiamą rezultatą.
Ten, kur reikia išmanymo, tikslas yra suformuluotas, o kelius tikslui pasiekti palikime Vyriausybei.
– O kaip dėl siūlymo, kad asmenims, kurie uždirba daugiau nei 1000 eurų, turėtų būti didesni mokesčiai?
– Tai neturi būti Vyriausybės programoje. Turime įvertinti, kaip tai atsilieps žmogaus pajamų didinimui, tokie ir bus sprendimai. Šventai laikysimės principo – 6 mėnesių termino. Kad nauji mokesčiai neatsirastų per naktį.
Negalime Vyriausybės programoje kalbėti, kad nuo 1000 eurų bus tokie mokesčiai, ar įvardyti tarifą. Leiskite mums pradėti dirbti ir bus aiškiai pasakyta. Bendrausime su visuomene, analizuosime ir priimsime sprendimus.
Darbas su asocijuotomis verslo struktūromis jau prasidėjo dar Vyriausybei nepradėjus veikti – susitinkame, ieškome supratimo ir paramos. Suprantame, jog yra klaidingas požiūris, kad verslas – blogis. Mes ir verslą turime išgirsti, jis irgi nori normalios, konkurencingos, sąžiningos ir nekorupcinės aplinkos.
– Jau kalbate apie socialinį modelį ir Darbo kodeksą.
– Seime pacitavau, mažai kas skaitė, matyt, klišėmis vadovaujasi – esą tai leis didinti darbo užmokestį. Tai yra deklaracija, ji niekuo nepagrįsta. Matome kitą pusę, kur pasakyta – atsiveria „Sodros“ skylė. Kaip ji bus užlopyta?
Kodėl politikai bijo pasakyti, kokios yra rekomendacijos? Įveskite naujus mokesčius – automobilių, nekilnojamojo turto. Tai reikia pasakyti, bet niekas žmonėms nesako.
Dalis socialinio modelio pradės veikti sausio 1 dieną, bet ten, kur jis finansiškai nepagrįstas, reikia pusės metų pauzės.
Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę būklę pasakyta, kad darbuotojų saugumas, socialinis dialogas yra nepakankamas, teigiama, jog kolektyvinių sutarčių iš principo nėra. Tai, kas nesureguliuota įstatymu, gali ir privalo būti kolektyvinėje sutartyje.
Duokite mums pusės metų pauzę, ir bus tikra struktūrinė reforma. Darbo kodeksas reguliuoja didelės dalies darbuotojų darbo santykius, bet mes pamirštame biudžetinį sektorių ir valstybės tarnybą. Tai irgi darbo santykiai, jie šiandien neliečiami.
– Jūs žadate reformą ir viešajame sektoriuje. Tai atleidimai, darbuotojų mažinimas?
– Jei darbo santykius sunormalizuosime ir teisiškai sureguliuosime, tiek viešajame, tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje liepos 1-ąją tikrai bus įvykdyta struktūrinė reforma.
Kalbame apie mažesnę, efektyvesnę valstybės tarnybą, apie darbo užmokestį, kuris leistų mums konkuruoti darbo rinkoje, ypač specifinėje, kur reikia aukštos kompetencijos teisininkų, vadybininkų, informacinių technologijų specialistų.
Šiandien valstybinis sektorius nekonkurencingas dėl to, kad žmonių yra daug, jie gauna mažai, o jų darbas nėra orientuotas į rezultatą.
– Iš jūsų programos dingo kai kurie radikalūs siūlymai, pavyzdžiui, alkoholio monopolis. Kodėl?
– Iš dalies dingo, nes turime tikslą. Vyriausybės programoje buvo keliamas tikslas riboti alkoholio prieinamumą, nes turime problemą. Yra skirtingi keliai, kaip pasiekti tikslą.
Jei galime jį pasiekti per švietimą, specializuotų nevaldiškų parduotuvių steigimą, tada viskas gerai. Jei nepasieksime to tikslo arba bus pasipriešinimas, kaip kraštutinė priemonė yra numatyta įvesti valstybinį alkoholio monopolį.
Aš tikrai nemanau, kad tai būtų teisingas žingsnis.
Ten, kur valstybė gali minimaliai įsikišdama reguliuoti, nelįsti į ūkio veiklą, kur tai gali padaryti privatus investuotojas, tegul jis tai ir daro.
Alkoholio prieinamumo mažinimas – pagrindinis tikslas.
Tačiau daug kas nori, kad iš karto būtų visi keliai nubrėžti.
Jūs manote, kad valstybinis alkoholio monopolis labai blogai, kažkas sako, kad gerai. Kas pasvers?
Žiūrime į Švediją, Suomiją, bet ten kitokios tradicijos.
Pasiremkime argumentais, ką tai duos, kiek valstybei tai kainuos, koks bus efektas, kaip bus dėl šešėlio ir kiek kasmet reikės pinigų išlaikyti valstybinį monopolį. Ar negalime tikslo pasiekti racionaliais, protingais, efektyviais ir greitais būdais? Manau, kad galime.
„Valstiečiai“ atsitraukė, bet netoli
* Seimas antradienį po pateikimo pritarė konservatyviam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų ir drausti jų šaldymą.
* Bet vakar buvo registruotas ir tų pačių „valstiečių“ siūlymas atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus.
* Projekte lieka kitos nuostatos, kurios draudžia embrionų naikinimą, išvežimą ir atlygintiną lytinių ląstelių donorystę, taip pat įtvirtinama vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus.
* Antrasis „valstiečių“ pasiūlymas, kuris vakar buvo pateiktas po visuomenėje kilusio ažiotažo, iš pradžių bus svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komitete – jis gali būti įtrauktas į projektą, bet komiteto nariai gali tam ir nepritarti.
* Konservatorių atstovas A.Kubilius vakar siūlė „valstiečiams“ stabdyti pirmojo projekto pateikimą į jį iškart įrašant naująją nuostatą, leidžiančią embrionų šaldymą, užuot palikus ateities svarstymams.
* Tačiau projektą pristatęs „valstietis“ P.Urbšys aiškino, jog pakeitimus esą reikia priimti iki įstatymo įsigaliojimo sausį, kad nekiltų daugiau painiavos.
* Už projektą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 20. Už projektą balsavo visa „valstiečių“ frakcija, išskyrus susilaikiusį B.Matelį, Lietuvos lenkų frakcija, pusė balsavime dalyvavusių konservatorių, dalis „tvarkiečių“. „Prieš“ buvo ir susilaikė socialdemokratai ir liberalai.
* Prezidentė D.Grybauskaitė yra palaiminusį liberalesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Anot šalies vadovės, turi būti leidžiamas tiek kiaušialąsčių, tiek ir embrionų šaldymas, turi būti leidžiama lytinių ląstelių donorystė, taip pat neribojamas sukuriamų embrionų skaičius.
* Jei Seimas priimtų kitokias nuostatas, prezidentė vėl jas vetuotų.