Iš pradžių pritarė, o paskui – ginčai
Pagerbti Lietuvos jūreivystės pradininką L.Stulpiną užsimojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija, nemažai nuveikusi įamžindama šios istorinės asmenybės atminimą. Carinės Rusijos laivais plaukiojęs žemaitis L.Stulpinas grįžęs į Lietuvą buvo Klaipėdos uosto kūrėjas ir pirmasis jo kapitonas.
Klaipėdos savivaldybei pritarus siūlymui pastatyti paminklą L.Stulpinui, uostininkai kibo į darbą: suformulavo užduotį menininkams, paskelbė konkursą. Geriausiu darbu pripažintas skulptoriaus Sauliaus Juchnevičiaus ir architekto Ramūno Bartkaus kūrinys, vaizduojantis kapitoną, stovintį laivo denyje.
Kai L.Stulpino figūra jau buvo liejama iš bronzos, įsiplieskė ginčai – valdžios atstovai, architektai ir menininkai, nepatenkinti S.Juchnevičiaus kūriniu ir tuo, kad projektas esą nebuvo jiems tinkamai pristatytas bei suderintas, savivaldybei iš anksto dovanojamo meno kūrinio nepanoro įsileisti į miesto viešąsias erdves.
KVJU specialistai ir autoriai pageidavo, kad paminklas L.Stulpinui stovėtų kuo arčiau vandens prie uosto arba turistų lankomame senamiestyje. Nurodė ne vieną, jų manymu, tinkamą vietą, tačiau visi siūlymai buvo atmesti.
Nulietą paminklą išgabens į Telšius?
Po vos ne trejus metus trukusios diskusijos projekto sumanytojų ir autorių kantrybė, regis, galutinai išseko – jie nusprendė, kad toliau veltis į ginčus su biurokratais yra tuščias reikalas.
„Tokių paminklų projektus vertina savivaldybės suburta miesto Įvaizdžio komisija. Ji teigia kad mes pirmiau turėjome ateiti su savo idėja, o jie tada nuspręstų, ką ir kaip reikia daryti. Menininkai traukia savo giesmę – nevalia varžyti jų kūrybos laisvės“, – diskusijas prisiminė KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Atsidūrę sukeltos audros sukūryje įdomaus projekto iniciatoriai neseniai iškėlė baltą vėliavą Klaipėdoje – sumanytą ir jau nulietą iš bronzos paminklą L.Stulpinui dabar jau siūlo įkurdinti ne uostamiestyje, o jo tėviškėje Telšių rajone.
Žemaitijoje gerai žinomo ir gerbiamo jūrų kapitono L.Stulpino gimtinė – Viešvėnų kaimas.
Nors Telšių politikai tokio siūlymo dar neaptarė, A.Vaitkaus žiniomis, idėja įkurdinti paminklą L.Stulpino gimtinėje telšiškius sudomino labiau nei uostamiesčio valdininkus: „Girdėjau, kad jie džiaugiasi, ieško geriausios vietos“.
Visaip kratėsi uostininkų dovanos
Paminklo sumanytojams istorinių asmenybių atminimo įamžinimo Klaipėdoje nuostatos – ne visiškai aiškios. Įvaizdžio komisijos išvadose jie įžvelgė ir arogantiškumo, ir slapto noro toleruoti tik jiems priimtinus kūrėjus.
„Akivaizdų, jog yra neišspręstų problemų. Reikėtų aiškesnės strategijos statant paminklus iškilioms asmenybėms, kad visi žinotų, kur ir ką galima daryti. Tada būtų išvengta panašių ginčų ir nesusipratimų, su kuriais mes susidūrėme mėgindami realizuoti šį projektą“, – įsitikinęs KVJU direkcijos vadovas A.Vaitkus.
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Nacionalinės premijos laureatas skulptorius Arūnas Sakalauskas apgailestauja, kad L.Stulpino vardą netikėtai apgaubė tokia sumaištis ir erzelynė. Dėl to, jo manymu, kalti ne menininkai ir architektai, o pirmiausia patys projekto sumanytojai.
„Reikėjo viską aptarti iš anksto, išsiaiškinti, bet nueita kitu keliu – iš pradžių nuliejama skulptūra, o tik paskui ieškoma vietos, pykstama ir aiškinama, kad „dovanotam arkliui į dantis niekas nežiūri“, – uostininkams oponavo ne vieną paminklą garsiems Lietuvos kultūros veikėjams ir politikams sukūręs klaipėdietis A.Sakalauskas.
Kautynės su biurokratais išsekino
Klaipėdos įvaizdininkai KVJU direkcijos iniciatyvų neišpeikė, o tik konstatavo, kad atraktyvių formų L.Stulpino paminklas miesto centro viešosioms erdvėms netinka, bet galėtų atsirasti kur nors kitur – su uosto veikla susijusių įmonių ir įstaigų teritorijose, kur šeimininkams nebūtina derintis su savivaldybe.
Valdininkų iš Klaipėdos gujamą projektą dar mėgino gelbėti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) – pedagogai siūlė paminklą garsiam kapitonui pastatyti prie pastato jų administruojamoje teritorijoje.
„Iškirtus senus medžius, ten atsivėrusi laisva erdvė prašyte prašosi prasmingo su jūra susijusio meno kūrinio. L.Stulpino paminklo kūrėjams siūlėme tokį variantą“, – pasakojo LAJM direktorius daktaras Viktoras Senčila.
Tačiau A.Vaitkus baiminasi, kad vėl pasikartos senos istorijos: „Užtenka tuščių kalbų – nebenorime būti biurokratų valios įkaitais, jeigu siūlomos vietos netenkina savivaldybės. Mes stengėmės atrasti garbingiausią“.
Kas jis – orus kapitonas ar piratas?
S.Juchnevičiaus sukurtas paminklas išties įžiebė nemažai aistrų ir prieštaringų kalbų dėl jo estetinės išvaizdos, simbolikos, proporcijų. Pirminį variantą kritiškai vertino ne vien tiktai valdininkai, bet ir profesionalūs jūrininkai.
„Birmos“ ir kitų Rusijos Rytų Azijos laivininkystės garlaivių kapitonas L.Stulpinas pavaizduotas bangų blaškomas, rankose gniaužiantis vairaratį, įsmeigęs žvilgsnį į horizontą – tarytum veda savo laivą per putojantį vandenyną.
„Skulptūra – lyg ir realistinė, tačiau personažo įvaizdis prasilenkia su tikrove – didelių motorlaivių kapitonai prie vairo nestovi, nebent susiklosto kritinė situacija. Jie tik kontroliuoja įgulą – nurodo kokiu kursu plaukti žemesnio rango jūrininkams“, – bronzoje įamžinto L.Stulpino išvaizda stebėjosi klaipėdietis kapitonas Ričardas Lučka.
Kitiems vertintojams L.Stulpino skulptūra priminė ne diplomuotą laivavedį, kažkada skubėjusį į pagalbą skęstančiam laineriui „Titanikas“, o išsidraikiusį, šiek tiek sutrikusį, kitelio skvernais plevėsuojantį „jūrų vilką“.
S.Juchnevičiaus pavaizduotas kapitonas, pasak jų, labiau panašus į laivus puldinėjusius Karibų piratus.
Ne visi jūrų vilkai traukia pypkę
Vienam garsiausių Lietuvos jūrų laivadžių Eimučiui Astikui šis paminklas irgi nelimpa prie širdies: „Jis man primena įkyriai kartojamų senų klišių rinkinį: jeigu jau vaizduojamas jūrininkas, tai jis būtinai turi iš visų jėgų laužti vairaratį, būti apžėlęs barzda, denyje ir krante svirduliuoti, kas ten žino, galbūt ne tik nuo bangų poveikio.
E.Astikas ir pats ne kartą buvo susidūręs su žmonėmis, kurie stebėjosi, sužinoję, kad ne visi jūrininkai yra valkatos ir plevėsos: „Jie negalėjo patikėti, kad aš iš tikrųjų esu diplomuotas jūrų kapitonas – kaip tai gali būti, jeigu skutu barzdą, nerūkau tabako, nevartoju alkoholio, nesikeikiu, laisvalaikiu skaitau gerą literatūrą ?“.
„S.Juchnevičius – turbūt neblogas menininkas. Dėl jo kūrinio nekiltų abejonių, jeigu jis vaizduotų ne garlaivio, o burinio laivelio, pramogoms pritaikytos jachtos kapitoną – tokie gali išeiti į denį ir neuniformuoti, atlikti kitokias pareigas“, – pažymėjo jūrų inteligentas E.Astikas.
Skulptorius įsiklausė į pastabas
„Kiek žmonių – tiek nuomonių. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje įamžinti garsių asmenybių atminimą yra kur kas sudėtingiau nei pastatyti naują terminalą uoste“, – tvirtino paminklo L.Stulpinui projektą kontroliavęs KVJU direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Prisiklausę prieštaringų pastabų KVJU direkcijos specialistai vieną konkursą nutraukė, nes nurodyti darbų įkainiai, autorių reikalauti honorarai už kūrybą net vienai turtingiausių Lietuvoje valstybės įmonių buvo neįkandami. Po to nebuvo daug pasiūlymų, todėl teko rinktis vieną iš dviejų galbūt ne pačių geriausių variantų.
A.Drungilas prisipažino, kad jam ir kitiems uostininkams labiau patiko Lietuvos kalvių sąjungos vadovo klaipėdiečio Lino Lesčiausko siūlytas projektas – jis L.Stulpiną pavaizdavo krantinėje ramiai sėdintį ant inkaro.
Bet tada pradėjo bruzdėti konkurso komisiją įtraukti jūrų profesionalai – esą tik bocmanai, jungos, nusiplukę laivų krovikai, o ne tokio aukšto rango laivavedžiai kaip L.Stulpinas uostuose prisėda ant inkarų.
Atsižvelgęs į jūrininkų ir kolegų pastabas S.Juchnevičius tobulino savo kompoziciją, pakeitė kai kurias jos formas. Bronzinė jūrų kapitono figūra, pasak A.Drungilo, jau nebeprimena piratų.
Prie vandens vietos neatsirado
Konkurso rengėjai buvo gavę keturių autorių paraiškas. Pritarta S.Juchnevičiaus idėjai sukurti bronzinę natūralaus dydžio L.Stulpino skulptūrą, atspindinčią jo audringą gyvenimą, akistatas su jūros stichija.
Garsų Rusijos Rytų Azijos laivininkystės kapitoną L.Stulpiną turbūt siekta pavaizduoti kaip herojišką asmenybę bangų blaškomo laivo denyje – rankose tvirtai gniauždamas vairaratį jis pasiryžęs įveikti visus išbandymus.
Skulptūrą siūlyta įkurdinti prie Klaipėdos uosto direkcijos pastato arba kapitono L.Stulpino vardu pavadintos progimnazijos, senamiestyje šalia Teatro aikštės, pėsčiųjų promenada paverstoje Danės krantinėje.
Kapitonas buvo prisakęs jį palaidoti Smiltynėje šalia jūros, todėl svarstyta galimybė paminklą pastatyti Šiaurės rage, Kruizinių laivų terminalo erdvėse, Kopgalyje – ten atsiveria gražūs vaizdai į Kuršių marias.
Visi šie pasiūlymai po diskusijų su savivaldybės specialistais buvo atmesti kaip niekam tikę.
Paskutinė užuovėja – Klaipėda
Iš Žemaitijos ūkininko šeimos kilęs L.Stulpinas – pirmasis jūreivystės mokslus Liepojoje baigęs profesionalus laivavedys lietuvis, savo karjerą laivyne pradėjo nuo jungos.
Sparčiai kopęs karjeros laiptais L.Stulpinas vadovavo carinės Rusijos ledlaužiams, o paskui – keleivius per Atlanto vandenyną į JAV gabenusiems garlaiviams „Livonija“, „Lithuania“, „Rus“, „Birma“.
L.Stulpino laivas „Birma“ bene pirmasis užfiksavo Šiaurės Atlante į ledkalnį atsitrenkusio ir skęstančio „Titaniko“ šaukinį “SOS“ – skubėjo į pagalbą, bet arčiau buvę kiti laivai atplaukė greičiau.
Po bolševikinio perversmo Rusijoje jis kurį laiką vadovavo imperijos Jūrininkų sąjungai, bet greitai buvo uždarytas į Helsinkio kalėjimą kaip išdavikas ir teisiamas karo tribunolo.
Padedant garsiausiems Suomijos advokatams lietuviui pavyko išvengti kulkos į pakaušį – įrodė nemėginęs Sankt Peterburgo uoste nacionalizuotų laivų užgrobti ir nuplukdyti į Suomiją.
Ištrūkęs iš bolševikų gniaužtų L.Stulpinas spruko toliau nuo sumaišties apimtos Rusijos – Liepojos uoste kurį laiką vertėsi medienos prekyba, dirbo ten ir Lietuvos konsulu.
Grįžęs į Lietuvą L.Stulpinas nuleido inkarą Klaipėdoje – apsnūdusius Lietuvos valdininkus, tautiečius ragino veržtis į Baltiją, kurti nacionalinį laivyną. Jis buvo pirmasis Klaipėdos jūrų uosto viršininkas.
Paminklo L.Sulpinui Klaipėdoje iki šio nėra, tačiau jo vardu pavadinta uostamiesčio progimnazija penktadienį skambiai paminėjo Lietuvos jūreivystės pradininko 145-ąsias gimimo metines: vidiniame mokyklos kiemelyje pristatyti kapitonui skirti suoliukai, aktų salėje įvyko šventinis renginys „Laiškai iš praeities“.
Atminimo ženklų yra ir daugiau – Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Kapitonų klubo pastangomis, namų, kuriuose tarpukariu gyveno L.Stulpinas, fasadus puošia pirmojo Klaipėdo uosto kapitono biustas ir paminklinė lenta.
Geriausi jūrininkai ir uostininkai per Jūros šventes už nuopelnus apdovanojami KVJU direkcijos garbės žymeniu – L.Stulpino medaliu.