Apie kandidatę viešojoje erdvėje pateikiama labai mažai informacijos. Spaudos konferencijos metu paprašyta papasakoti apie save ir savo šeimą, kandidatė pasidalijo darbo patirtimi ir biografiniais duomenimis apie išsilavinimą, tačiau apie šeimą – nė žodžio.
„Pirmiausiai įgijau lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete. Po to Vilniaus universitete įgijau teisininko kvalifikaciją. Po to buvau išvykusi į Vokietiją, ten apsigyniau magistro baigiamąjį darbą, dar vėliau 2000 metais apsigyniau daktaro disertaciją teisės srityje“, – teigė kandidatė.
M.Vainiutė papasakojo, kad baigusi institutą dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Sugrįžusi po studijų Vokietijoje dirbo Teisingumo ministerijoje. Po metų – Nacionalinėje teismų administracijoje. Vėliau – prezidento patarėja, konsultante. Toliau profesinę veiklą tęsė mokslinėje srityje.
Imsis Kalėjimų departamento
Apie pusvalandį trukusiame susitikime prezidentė su kandidate aptarė svarbiausias aktualijas ir klausimus. „Vienas tokių klausimų – Kalėjimų departamento problemos“, – sakė kandidatė M.Vainiutė.
Paprašyta patikslinti, kas bus daroma su Kalėjimų departamentu, ji teigė, kad bus sprendžiamas infrastruktūros gerinimo klausimas.
Pretendentės į ministrus buvo klausiama, kaip spręs dvigubos w rašybos problemą dokumentuose, jei būtų paskirta ministre.
„Bus atsižvelgiama į Konstitucinio teismo nutarimą, pirmiausia. Iš, aišku, ieškoma sutarimo visuomenėje. Žinau, kad šis klausimas labai opus ir diskutuojama daug“, – sakė kandidatė.
Teisingumo ministerija kuruoja partnerystės klausimą. Paklausta, kaip elgsis dėl vienos lyties partnerystės įteisinimo, kandidatė žadėjo atsigręžti į visuomenę.
„Šiuo klausimu bus ieškoma visuomenėje bendro sprendimo, bendro sutarimo ir tik paskui bus priimamas sprendimas“, – sakė pretendentė. Ji mano, kad visuomenė gali prieiti prie bendros nuomonės.
Ketvirtadienį paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis į savo kabinetą Seime pakvietė kandidatę į ministrus. Jam M.Vainiutė paliko gerą įspūdį. Pavadino išsilavinusiu žmogumi, kuris turėtų sugebėti įgyvendinti Vyriausybės programos uždavinius.
Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas nusprendė į teisingumo ministrus teikti nepartinės M.Vainiutės kandidatūrą.
Apie komandą kandidatė į ministro postą dar nekalba. Teigė, kad pradės kalbėti tik tuomet, jei bus paskirta ministre.
Biografiniai faktai
M.Vainiutė yra Mykolo Romerio universiteto profesorė. Prezidentūros kanceliarijoje dirbo konsultante prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos metu. 2003–2009 metais dirbo prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais. Metus nuo 2002 metų dirbo Nacionalinėje teismų administracijoje Teisės ir personalo skyriaus vedėja.
Nuo 2016 metų premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymu buvo Prokurorų etikos komisijos narė.
Nuo 2000 iki 2002 metų buvo Teisėkūros ir viešosios teisės departamento vyr. specialistė. 1986–1998 metais Rokiškio „Romuvos“ gimnazijoje mokė lietuvių kalbos ir literatūros.
1986 metais ji baigė studijas Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. 1987–1993 metais įgijo teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete, Teisės fakultete. 1997 metais Vokietijos Federacinės Respublikos Gyseno Justo Liebigo universitete apgintas teisės magistro laipsnis, o 2000 metais Vokietijos Federacinės Respublikos Gyseno Justo Liebigo universitete apgynus socialinių mokslų (teisės) daktaro disertaciją suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis.
M.Vainiutė savo biografijoje nurodo, kad moka vokiečių, rusų ir anglų kalbas.
Ketvirtoji socialdemokratų kandidatė
Tai jau ketvirtas socialdemokratų bandymas pateikti ministrą į šį postą. Teisingumo ministro postas naujoje Vyriausybėje liko laisvas šių pareigų atsisakius Juliui Pagojui. Jis praėjusią savaitę buvo paskirtas teisingumo ministru naujojoje Vyriausybėje, tačiau savo kandidatūrą atsiėmė paaiškėjus, jog pernai gegužę jis buvo sustabdytas prie vairo neblaivus ir apie tai nepranešė viešai.
Anksčiau Socialdemokratų partija į teisingumo ministrus teikė eksparlamentaro Dariaus Petrošiaus kandidatūrą, bet šis ją atsiėmė, sulaukęs priekaištų dėl galimų sąsajų su prieštaringos reputacijos Tauragės verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius.
Kitas socialdemokratų kandidatas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, „valstiečiams“ taip pat neįtiko, kaip teigta, dėl amžiaus ir politikavimo.
