Jis taip pat valdžią paragino užtikrinti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusios aukos, kurių didžiųjų dauguma yra moterys ir vaikai, būtų apsaugos ir jų atžvilgiu būtų užtikrintas teisingumas.
2016 metais policija sulaukė 45 tūkst. skambučių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, ir, komisaro vertinimu, bendrai žvelgiant atrodo, kad efektyviai sureagavo. Tačiau jis pažymėjo, kad turėtų būti užtikrintas bendras ir sisteminis požiūris, užkertant kelią smurtui, ir atsakas į pagalbos šauksmą turėtų būti užtikrintas visoje teisinėje sistemoje, taip pat ir teisėjai turėtų suvokti savo ypatingą vaidmenį apsaugant aukas.
„2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas suteikia gerą pagrindą spręsti šias problemas. Tačiau turėtų būti einama toliau, kad jo nuostatos būtų susietos su kitais pagrindiniais įstatymų rinkiniais, kaip kad Baudžiamasis kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas“, – teigė N. Muižniekas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Stambulo konvencijos, kurios tikslas – užkirsti kelią smurtui prieš moteris, ratifikavimas parodytų stiprų institucijų pasiryžimą kovoti su šia problema.
Komisaras pasveikino valdžios siekį tolti nuo sistemos, kad vaikai, kuriais negali pasirūpinti tėvai, ir žmonės su negalia yra prižiūrimi institucijose. Tačiau pastebėjo, kad pas mus vis dar daug žmonių gyvena institucinėje aplinkoje.
Komisaras vizito metu aplankė vaikų su sutrikusiu vystymusi namus bei Vėliučionių socializacijos centre, kuriame yra laikomi įstatymams nusižengę nepilnamečiai.
„Mane šiek tiek nuliūdino, ką aš pamačiau socializacijos centre ir vaikų namuose. Vaikų namai su vystymosi sutrikimais yra keista institucija, tai yra ir medicininė, ir vaikų priežiūros įstaiga, nes kai kurie vaikai, kurie ten yra, turi rimtų psichinės ir fizinės sveikatos problemų, bet daugeliui kitų viskas, ko reikia, – tėvai, jie neturi jokių rimtų sveikatos problemų. Man buvo keista, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai moka gydytojams ir seselėms būti auklėmis, kad jie išlaiko tas dideles institucijas, kurias yra brangu išlaikyti. Tuo tarpu, kai gydytojai ir seselės turėtų rūpintis, pirmiausia, sveikatos reikalais, o ne vaikais, kurių tėvai turi ar alkoholio, ar kitų problemų“, – per spaudos konferenciją kalbėjo N. Muižniekas.
Komisaras gavo patikinimą, kad sistema bus pertvarkoma, pradedant nuo kitų metų pradžios, ir kad vaikai, kurie neturi specialiųjų medicininės priežiūros poreikių, ten nebebus apgyvendinami.
„Tikiuosi, kad bus sukurtos adekvačios socialinės paslaugos, kad padėtų šeimoms su vaikais, kurių tėvystės teisės iki šiol buvo apribotos ar sustabdytos. (...) Kiek suprantu, idėja yra šiuos centrus paversti dienos centrais vaikams su negalia ir tiems, kuriems reikia nuolatinės medicininės priežiūros, galės ją gauti (...)“, – sakė N. Muižniekas.
Jo nuomone, labai svarbu šioje srityje pagelbėti šeimoms. „Turite investuoti, mokyti. Daug vaikų galiausiai atsiduria institucijose dėl to, kad pagalbos galimybė yra nepakankamai išvystyta Lietuvoje“, – sakė N. Muižniekas.
Jis taip pat išsakė susirūpinimą dėl situacijos Vėliučionių socializacijos centre.
„Tai yra iš esmės kalėjimas, jis yra buvusioje sovietinių laikų kolonijoje, su labai aukšta tvora. Nemanau, kad vaikai turėtų būti kalėjime. Turėtų būti fundamentalus požiūrio pasikeitimas dėl to, kaip jūs tvarkotės su įstatymams nusižengusiais nepilnamečiais. Gali būti nedaug jaunų žmonių, kurie yra smurtaujantys, pavojingi kitiems, kuriems turi būti taikomas specialus režimas, bet daugelio jaunų žmonių, kuriuos ten sutikau, pirminė problema yra ta, kad jie yra iš suskaldytų šeimų, šeimų su alkoholio problemomis, ir jie reguliariai nelanko mokyklos. Manau, kad tai yra labiau socialiniai reikalai, kurie turėtų būti sprendžiami socialinių tarnybų“, – sakė N. Muižniekas.
Komisaras atkreipė dėmesį į neveiksnių žmonių problemas. Lietuvoje yra daugiau nei 6700 žmonių, kuriems galimybės sau teisiškai atstovauti yra visiškai suvaržytos. N. Muižniekas pažymėjo, kad yra reikalingos reformos psichinės sveikatos srityje.
„Teismai turėtų reikalauti nepriklausomų psichiatrų vertinimo, kai sprendžiama dėl atvejų, susijusių su teisnumu arba prievartiniu gydymo psichiatrijos institucijose. Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad teisinėse procedūrose galėtų dalyvauti ir pats asmuo, ir atsižvelgti į jo nuomonę“, – ET pranešime cituojamas N. Muižniekas.
Komisarui teigiamą įspūdį padarė socialinė kampanija „Už saugią Lietuvą“.
„Tikiuosi, kad ši kampanija bus dalimi didesnės ir labiau sisteminės strategijos skatinti lygybę ir socialinį solidarumą ir įveikti stereotipus“, – teigė N. Muižniekas.