Pajamos – kuklios, bet užmojai – platūs. Ne pagal kišenę rinkėjus viliojo beveik visos šalies partijos, tačiau brangiausius muzikantus pergalės maršui užsakiusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga liko su didžiausia skolų kupra.
Šios valdančiosios partijos nurodyti įsipareigojimai po rinkimų siekia beveik milijoną eurų. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Seimo rinkimų vajus visoms juose dalyvavusioms partijoms atsiėjo per 7 mln. eurų, o jos liko skolingos beveik 1,6 mln. eurų.
Daugiausia pinigų už galimybę grįžti į valdžią paklojo per rinkimus gerokai nukraujavę socialdemokratai. Viena koja valdžioje vėl atsidūrę kairieji rinkimams išleido beveik 1,5 mln. eurų.
Išlaidavo ne pagal kišenę
Opozicijoje atsidūrusiems konservatoriams, kurie vis dar neapsisprendžia, ar praėjusius rinkimus į Seimą jie pralaimėjo, ar tik jų nelaimėjo, kampanija atsiėjo 1 mln. 241 tūkst. eurų.
Bet po rinkimų likusios skolos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams turėtų kelti mažiau rūpesčių, nei vykstanti kova dėl lyderio posto. Mat 31 mandatą gavusi partija rinkimams buvo surinkusi 1,1 mln. eurų.
„Valstiečiai“ gali džiaugtis didesniu mandatų kraičiu, bet tokį rezultatą jie pasiekė reklamai ar kitiems rinkėjų viliojimo būdams išleidę daugiau kaip keturis kartus didesnę sumą, nei buvo surinkę iš rėmėjų bei kitų šaltinių.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo rinkimų kampanijai sugebėjo surinkti tik 270 tūkst. eurų, o išleido 1 mln. 240 tūkst. eurų – tūkstančiu mažiau nei konservatoriai.
Ir vieni, ir kiti daugiausia pinigų skyrė reklamai televizijoje. „Valstiečiai“ tam paklojo 232 tūkst., o konservatoriai – 220 tūkst. eurų.
Nugalėtojai 343 tūkst. eurų atseikėjo reklamai spaudoje, o konservatoriai į rinkėjų širdis beldėsi iškabinę plakatus, kurie jiems atsiėjo beveik 300 tūkst. eurų.
Grąža – nevienodo dydžio
Ketvirtąją ir penktąją vietas pagal išlaidas dalijasi Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.
Liberalai rinkimų vajui išleido beveik 927 tūkst. eurų ir, nepaisant partiją drebinusio korupcijos skandalo, dabar Seime turi gausesnę frakciją nei praėjusią kadenciją. Be to, neįklimpo ir į skolas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Tuo metu beveik tiek pat išlaidų turėjusi Darbo partija liko prie suskilusios geldos.
Viena vieta Seime šiai partijai atsiėjo beveik pusę milijono, tačiau į parlamentą patekę du jos atstovai priversti glaustis pas socialdemokratus.
Negana to, „darbiečius“ slegia dar ir 182 tūkst. eurų skola, o plakatuose, kuriems išleista beveik 250 tūkst. eurų, rinkėjams mojęs buvęs šios politinės jėgos vedlys Valentinas Mazuronis atsisveikino ir su partijos pirmininko pareigomis.
Skolos taip pat slegia be neginčijamo lyderio Rolando Pakso likusius „tvarkiečius“. Beveik 400 tūkst. eurų rinkimams sukrapščiusi buvusi valdančioji partija išleido 513 tūkst. eurų. Daugiausia pinigų (178 tūkst. eurų) ji skyrė reklamai televizijoje.
Suvaldė norą taškytis
Pralaimėję socialdemokratai gali guostis nebent tuo, kad per rinkimų įkarštį suvaldė norą išleisti daugiau pinigų, nei jų turėjo partijos kasoje.
Rinkimų prievaizdų duomenimis, kairieji kampanijai išleido tiek pat pinigų, kiek surinko.
Socialdemokratų partija, kuri didžiausią sumą pinigų skyrė reklamai spaudoje (366 tūkst. eurų) ir kiek mažiau reklamai televizijoje (279 tūkst. eurų), deklaravo, kad jos skola nesiekia 15 tūkst. eurų.
Panašią skolą teks padengti ir nė vieno savo atstovo Seime neturėsiančiai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), kuriai rinkimai atsiėjo beveik 70 tūkst. eurų.
Kitos partijos išsisuko dar su mažesniais nuostoliais, o, pavyzdžiui, 371 tūkst. eurų rinkimams išleidusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nurodė neturinti jokių skolų.