Briuselis tokį sprendimą priėmė, kai Lietuvos Vyriausybė
rugsėjį numatė išlygas kitų Europos šalių transliuotojams.
Į Europos Komisija kreipėsi Lietuvos gėjų lyga. Ginčo
objektu tapo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymas. Jame numatyta, kad nepilnamečiams
neigiamą poveikį daro ir turi būti ribojama tokia informacija,
kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu
Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo
ir šeimos kūrimo samprata“.
Dėl šių nuostatų kai kurios Lietuvos televizijos atsisakė
rodyti socialinę reklamą apie seksualines mažumas. Gėjų lyga
teigia, kad taip ribojama informacija apie seksualines mažumas, o tai
skatina homofobiją.
Europos Komisija aiškinosi, ar įstatymas nepažeidžia
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, ji numato
griežtus saugiklius prieš transliacijų Europos Sąjungos viduje
ribojimą.
Laiške Lietuvos gėjų lygos vadovui Vladimirui Simonko,
Komisijos atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Vyriausybė
šiemet rugsėjo 21 dieną numatė išlygas transliacijoms iš
užsienio.
Komisijos vertinimu, šis aprašas reiškia, kad įstatyme
numatytos priemonės nebus taikomos žiniasklaidos paslaugų
tiekėjams, kurie nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai.
Kultūros ministerijos atstovas Marius Gurskas BNS paaiškino,
kad pagal aprašo pakeitimus pažeidimą transliacijose iš užsienio
nustačiusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreiptųsi į
atitinkamą kitos šalies instituciją.
Jo teigimu, tais atvejais, kai programos būtų skleidžiamos tik
Lietuvai, įstatymo nuostatos būtų taikomos.
Europos Komisija taip pat pabrėžė, kad ši ES institucija
neturi plačių įgaliojimų žmogaus teisių klausimais, tai
paliekama valstybių narių kompetencijai.
„Remdamiesi jūsų pateikta ir mūsų surinkta informacija,
neketiname pradėti pažeidimo procedūros prieš Lietuvą dėl
Sąjungos teisės pažeidimo“, – rašoma Europos Komisijos
laiške.
Lietuvos gėjų lygos vadovas sako esąs nusivylęs šiuo
sprendimu. Jo teigimu, Europos Komisijai pritrūko politinės drąsos
pasipriešinti diskriminacijai, su kuria ji skelbiasi plačiai
kovojanti.
„Galime daryti prielaidą, kad Vyriausybei buvo suteikta
galimybė pakeisti Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi
darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos
aprašą. Tačiau tai tik formalus teisinis išsisukinėjimas, o ne
esminis žmogaus teisių problemos sprendimas“, – BNS sakė
V.Simonko.
Lietuvoje galiojantį įstatymą jis palygino su Rusijoje
galiojančiu „homoseksualumo propagandos“ draudimu, kuris sulaukė
visuotinio Vakarų pasmerkimo.