„Nematyčiau, kad tai yra kokia nors nauja tendencija, kad
vietos savivalda pateko į nestabilumo ruožą: atskirose
savivaldybėse tokių atvejų, kai koalicija performuojama yra ir bus,
bus savivaldybių, kur merai neturės daugumos paramos taryboje.
Tokių atvejų, kai padalinta valdžia, tikrai atsiras“, – sako
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas
Algis Krupavičius.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto mokslininko Mažvydo Jastramskio, situacijos, kai
savivaldybės meras dirba opozicijoje, yra užprogramuotos
instituciškai, įvedus tiesioginius merų rinkimus, tačiau
neišplėtus merų galių.
Per pastarąsias kelias savaites nauja valdančioji dauguma
susidarė Šiauliuose, kur meras neteko valdančiosios daugumos
palaikymo, Anykščiuose nauja koalicija gali būti formuojama po to,
kai valdančiąją dauguma palikti ruošiasi merą iškėlusi
Liberalų sąjūdžio partija. Anksčiau dėl Raseinių mero
atstatydinimo šios savivaldybės tarybos atstovai kreipėsi į
Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau šis
konstatavo, jog meras priesaikos nesulaužė.
M.Jastramskio teigimu, apie tokias situacijas politologai įspėjo
dar svarstant tiesioginių merų rinkimų įvedimą.
„Mūsų partinis peizažas yra gana fragmentuotas ir viena
partija, išėjusi iš daugumos, gali tą daugumą panaikinti.
Savivaldos įstatyme buvo pakeista tik viena eilutė – kad
tiesiogiai renkami merai, niekaip nekeičiant institucinių
struktūrų, nekeičiant pačių merų vaidmens. Jau tada buvo
kalbama, kad konfliktas yra užprogramuotas instituciškai“, –
sakė politologas.
A.Krupavičiaus teigimu, tiesiogiai renkamų merų faktorius
suteikia neapibrėžtumo ir tokių atvejų savivaldoje „gali būti
ir daugiau nei buvome įpratę“, tačiau, jo vertinimu, jie nėra
grėsmingi. Jis atkreipė dėmesį, kad tai panašu į situaciją
nacionalinėje politikoje, kai prezidentas atstovauja kitokiai
politinei ideologijai nei Seimas, o jų Lietuvoje yra buvę ne kartą.
Tačiau M.Jastramskio požiūriu, tokios situacijos savivaldoje
gali tapti rimta problema.
„Manau, kad kažką reikės su tuo daryti, nes tai bus rimta
problema. Viena išeitis – atšaukti tiesioginius mero rinkimus,
antra – keisti institucinį modelį arba leisti savivaldybėms
pačioms pasirinkti“, – kalbėjo jis.
Politologai neatmeta galimybės, kad permainas savivaldos
politikoje galėjo paskatinti ir įvykę Seimo rinkimai.
„Šie Seimo rinkimai akivaizdžiai lėmė galių lauko tarp
partijų pasikeitimą nacionaliniame lygmenyje. (...) Tai galėjo
siųsti signalą, kad kai kurios partijos į vienos kitas pradėjo
žiūrėti kitaip. Tai visai logiška“, – sakė M.Jastramskis.
Pasak A.Krupavičiaus, esama tendencijos, kad po Seimo rinkimų
kai kuriose savivaldybėse koreguojamos valdančiosios koalicijos.
„Vyksta vietos valdžios prisitaikymas po Seimo rinkimų, kai
koalicijos yra koreguojamos, dažniausiai į valdžią įsileidžiamos
Seimo rinkimus laimėjusios partijos arba tų partijų atstovai vietos
savivaldoje. Tokia korekcija vyksta, bet dažniausiai ji nėra visa
apimanti ir itin dažna ar visuotinė“, – sakė jis.
Tiesioginiai merų rinkimai pernai metais Lietuvoje vyko pirmą
kartą.