Seimo komisija spręs, ar siūlyti Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui

„Renkamės trečiadienį į posėdį ir užsiimsim (kandidatūrų) svarstymu. Aš tikiuosi, kad nuspręsime dėl teikimo, jei nebus ypatingų nesutarimų ar nuomonių išsiskyrimų, nes mes iki Kalėdų norėtumėm atiduoti Seimui“, – BNS sakė komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak jos, kol kas yra siūlymai 2016 metų Laisvės premiją skirti disidentei Nijolei Sadūnaitei, taip pat yra pakartotinis teikimas dėl apdovanojimo Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Komisija savo ruožtu taip pat svarstys klausimą, ar galima V.Landsbergiui skirti pernykštę, 2015 metų Laisvės premiją. Seimo komisija pernykštei premijai buvo pasiūliusi V.Landsbergį, tačiau tą siūlymą atmetė praėjusios kadencijos Seimas.

Komisija šiuo klausimu paprašė Seimo teisininkų išvados, pasak R.Morkūnaitės-Mikuliėnienės, jie tokią galimybę vertina skeptiškai.

„Išvada yra tokia, Seimo teisininkų manymu, jei vienais metais neįteikta, tai yra užbaigtas procesas, tačiau toje išvadoje visai neminima, kad Seimas neužbaigė procedūros, Etikos komisija buvo pavedusi atnaujinti klausimą ir tas klausimas nebuvo niekaip sprendžiamas. Aš manau, kad mes komisijos posėdyje šitą klausimą aptarsime ir daugiau aiškumo bus trečiadienį“, – sakė komisijos pirmininkė.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.