Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys įregistravo Civilinio kodekso pataisą, kuria siekiama panaikinti viešų asmenų įžeidimui taikomos išimties
apribojimą ir taip sutvirtinti teisinius žodžio laisvės pamatus
Lietuvoje.
Jis siūlo grįžti prie anksčiau galiojusios Civilinio kodekso
redakcijos, kuri aiškiai įtvirtina civilinės atsakomybės išimtį,
jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys paskelbti apie viešą asmenį
bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, juos paskelbusiam asmeniui
įrodžius, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti
visuomenę su tuo viešu asmeniu ar jo veikla.
„Mano pasiūlyta formuluotė apsaugotų visuomenę ir teismų
sistemą nuo būtinybės spręsti, kuri tikrovės neatitinkanti
informacija pažeidžia viešojo asmens garbę ir orumą, o kuri – ne.
Dabar gi Seimas ne tik apsunkina teismų darbą, bet ir įveda
cenzūrą, nes, bijodami atsakomybės, žmonės bijos į viešumą kelti
abejotino skaidrumo faktus ar prielaidas, – sakė M.Adomėnas,
cituodamas Džordžą Orvelą (George Orwellą): – Grėsmės kalbos, rašymo
ir veiksmo laisvei, nors, paskirai paėmus, dažnai yra nežymios,
savo padariniais turi kaupiamąjį pobūdį ir, jeigu joms nebus
užkirstas kelias, veda prie bendrosios nepagarbos piliečių teisėms“.
Pasak M.Adomėno, šių metų gruodžio 8 d. Seimo posėdyje buvo
priimtas rezonansinis sprendimas, sudarantis sąlygas viešiems
asmenims teisiškai persekioti asmenis, skleidžiančius kritiką apie
juos, ir taip ribojant Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę.
„Net jeigu teismų praktikoje žodžio laisvė konkrečiais atvejais
būtų apginta, tokios nuostatos buvimas Civiliniame kodekse veiktų
kaip paskata autocenzūrai, kritiką slopinančiai redakcijų politikai
ir paskata varžyti žodžio laisvę“, – kalbėjo Seimo Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys
Mantas Adomėnas. Ši Civilinio kodekso nuostata jam atrodo
perteklinė, juo labiau kad Baudžiamajame kodekse yra išlaikyta
galimybė teisminiu keliu apginti visų, taip pat ir viešų, asmenų
garbę ir orumą nuo šmeižto.
Kaip ELTA jau skelbė, gruodžio 8 d. Seimas priėmė Civilinio
kodekso pataisas, patikslindamas atlyginimo už patirtą žalą dėl
asmens garbės ir orumo pažeminimo teisinį reglamentavimą. Kodekse
įtvirtinta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti
turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo
pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu).
Iki šiol galiojusiame Civiliniame kodekse buvo nustatyta, kad
paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo
civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą
asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs
asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti
visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Priimtomis pataisomis kodekse įtvirtinta, kad šioje dalyje
nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės nebus taikoma, kai dėl
tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens
garbė ir orumas.
Už Civilinio kodekso pataisas balsavo 101 Seimo narys, nė
vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.