Privalo būti vienodai brangus – ir alus, ir degtinė, ir konjakas.
Nuo kiekvieno laipsnio – 18 centų valstybei! Tokį įstatymo projektą pradėję svarstyti žaliavalstiečiai pasistengs, kad per jų kadenciją akcizas alui pakiltų 4,4 karto, degtinei – trečdaliu. Ir butelis alaus parduotuvėje galiausiai kainuotų arti dviejų eurų.
Seniai taip reikėjo! Pagaliau atsirado drąsuoliai, pasiryžę išblaivinti Lietuvą, kaip tai padarė šviesaus atminimo vyskupas bei rašytojas M.Valančius XIX amžiuje. Tiesa, jis mokesčių nedidino, o vien įtikinėjimais atgrasė tautiečius nuo caro valdomos Rusijos biudžetą maitinusios degtinės.
Kita vertus, vyskupas neskelbė kryžiaus žygių nei tradiciniam aukštaitiškam alui, nei juolab prancūziškam šampanui, kurio, kaip rašoma atsiminimuose apie jį, ir pats nevengdavo paragauti švenčių proga.
Dabartiniai blaivintojai – kitokie. Naujasis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtina jau apie dešimtmetį jokių svaigalų nė į burną neimantis.
Ką ir kalbėti apie valstiečių valstietį R.Karbauskį, kuris, pasirodo, ne tik degtinės ar cigaretės yra atsižegnojęs nuo gimimo, bet ir kavos. Pridėkime sveikuolį D.Kepenį ir turėsime švenčiausių asmenų trijulę.
Kadangi jos sekėjų Seime daugiau, nei reikia, galima neabejoti, kad tautos išblaivinimas akcizais tikrai bus sėkmingai pradėtas ir ne mažiau sėkmingai baigtas. Kada? Ogi tuomet, kai, A.Verygos žodžiais, alkoholis taps prabangos preke.
Prabanga – tai prabanga. Yra didmiesčiuose konjako, viskio ar šampano namų. Tad ateityje tikriausiai atsiras ir spirituoto vyno ar degtinės butikai. Sugebantys įpirkti bent butelį gaus dovanų, pavyzdžiui, raugintą agurką, o perkantiems litrą – dar ir sumuštinis su daktariška dešra.
Aišku, klientų antplūdžio juose nebus – didžiausi srautai plūs į arbatines (juk kavinės taps nebemadingos, jeigu seksime valdančiųjų pavyzdžiu).
Suklestės vaistažolių rinkėjai, arbatžolių importuotojai ir virdulių gamintojai. O tauta išblaivės vos per ketverius metus.
Švietėjui M.Valančiui už jo veiklą ne vienoje vietoje pastatyta paminklų. Vyskupo pėdomis sekančio sveikatos apsaugos ministro asmenį irgi derėtų taip įamžinti, tik štai problema – kur?
Varniuose jau stovi M.Valančiaus biustas. Tad vargu ar šis žemaičių miestelis, dabar garsėjantis kasmet vykstančiomis Bliuzo naktimis, norės dar vieno paminklo – tam, kuris kėsinasi užraukti šį vieną ilgiausiai Lietuvoje rengiamų festivalių.
Tiesiog uždrausti jo metu pardavinėti alų – tuomet aludariai neteks paskatų jį remti, ir bliuzo melodijos Lūksto pakrantėse neabejotinai nutils.
Šimtametes tradicijas puoselėjantys Biržų ar Pakruojo aludariai irgi stotųsi piestu prieš paminklą. Kauno bei Vilniaus degtindariams bei Alytaus ir Anykščių vyndariams (nors jų visų svaigalai, pagal valstiečių schemą, turėtų brangti kur kas kukliau nei alus) taip pat jis vargu ar būtų prie širdies.
Užtat samane garsėjantys žemaičiai nuo Stalgėnų ar dzūkai jau dabar gali samdyti skulptorius. Jei kol kas versliukas ir prislopęs, paramos gali paprašyti iš spirito kontrabandininkų. Juk ir vieniems, ir kitiems naujosios Akcizų įstatymo pataisos – kaip medumi per širdį. Susimesti naujiesiems verslo gelbėtojams įamžinti nebus sunku.
Teko girdėti, kad Latvijos verslininkai jau dabar geruoju mini Estijos valdžią, savo šalyje pakėlusią akcizus. Pasienyje atidarinėjamos naujos parduotuvės, o į jas pigesnio alaus ar degtinės plūsta ne tiktai estai, bet ir suomiai, kuriems tiesiai nuo kelto rengiamos alkoturizmo ekskursijos į Latviją.
Kai kelis kartus ES minimalią ribą viršijantys mokesčiai įsigalios ir pas mus, atminimo lentas jų kūrėjams, stūmėjams ir priėmėjams latviai, o juolab lenkai galės iškabinti ties kiekviena pasienio parduotuve.
Mat apyvarta ir pelnas kaimynams bus garantuoti. Žinoma, jei per ketverius metus Lietuvoje nebus nuspręsta išstoti iš Šengeno zonos ar net Europos Sąjungos. Juk neaišku, kas dar šaus į galvą dabartiniams tautos vedliams.
