Bet pagrindinė, iš esmės tikroji skubos priežastis – įpareigoti JAV teikti karinę pagalbą Lietuvai agresijos atveju sutartimi, kuri būtų pasirašyta iki 2017 metų sausio 20-osios, kai prisieks išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Dvišalės gynybos sutarties Lietuva oficialiai nesieja su galima D.Trumpo geopolitine orientacija, JAV santykių su Rusija perspektyva. Oficialus motyvas – naujoji Amerikos administracija (visą aparatą sudaro apie 4 tūkst. žmonių) turės pakankamai rūpesčių ir Baltijos šalių saugumas pasislinks smarkiai žemyn Vašingtono politinių prioritetų sąraše.
Tačiau užsienio politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad su Rusijos atgrasymo politiką nuosekliai vykdžiusia Baracko Obamos administracija pasirašyti sutartį verčia ir nerimas dėl tokios politikos tęstinumo – ar naujasis JAV prezidentas D.Trumpas ją tęs?
„Iš tiesų, keičiantis JAV prezidento administracijai, būna daug rūpesčių ir nežinia, ar Baltijos regiono saugumo problemos bus tarp prioritetų, bent iš pradžių. Todėl natūralu, jog Lietuva, kaip ir Latvija, Estija, turėtų pasirašyti gynybos sutartį su senąja administracija, kurios prioritetai mums aiškūs. Kita vertus, tenka atsižvelgti ir į D.Trumpo kartais skeptišką retoriką NATO vaidmens Europoje atžvilgiu, jo pareiškimus apie santykių su Rusija perspektyvą“, – sakė politologas Linas Kojala.
Gruodžio 9 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu įgaliojo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorių Saulių Gasiūną derėtis ir parafuoti susitarimą su JAV Vyriausybe dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (DCA).
Kol kas Lietuva yra parengusi sutarties projekto apmatus. Pagal projektą, Lietuvoje būtų steigiamos nuolatinės JAV karinės bazės (pagrindinė numatoma Pabradėje), karių skaičius nebūtų ribojamas.
Amerikos karinėse bazėse veiktų JAV jurisdikcija, nors ir su išlygomis. Tai yra nusikalstamas veikas padaręs Amerikos kariškis būtų teisiamas pagal JAV įstatymus, nors Lietuva irgi nebūtų nušalinama nuo teismo proceso.
Politikos apžvalgininkai pažymėjo, jog būtent šiuo punktu pasinaudojo Rusija, gąsdinanti, jog sutartys su JAV pažeis Baltijos šalių suverenitetą, esą Lietuva, Latvija ir Estija taps iš esmės kariniu Amerikos placdarmu, nukreiptu prieš Rusiją.
„Mes tikimės dar didesnio Rusijos puolimo informacinėje erdvėje, todėl turime ne imtis kontrpropagandos, o aiškinti visuomenei, kodėl tokia sutartis mums reikalinga, ką ji reiškia mūsų saugumui“, – tikino politologas L.Kojala.
Pagal siūlomą suraties variantą, JAV kariškiai ir juos aptarnaujantys asmenys galės laisvai patekti į jų naudojamus objektus, karines teritorijas. Jie galės perstatyti objektus pagal savo poreikius. Tačiau visi šie objektai visą laiką bus Lietuvos nuosavybė. Taip pat numatoma JAV pajėgas Lietuvoje atleisti nuo akcizų ir kitų jų reikmėms perkamų prekių mokestinių prievolių. Užtikrinamas bevizis režimas įvažiuoti į Lietuvą, tačiau būtina bus pateikti asmens dokumentą ir JAV karo žinybos dokumetą, patvirtinantį asmens atvykimo tikslą.
Tai – tipiniai daugumos šalių, turinčių gynybines sutartis su JAV, nuostatai. Tačiau būtent šiuos punktus pirmiausiai gali prikišti geopolitiniai oponentai, gąsdinantys Lietuvą prarasiant suverenias valstybės valdymo galias.
Ar Lietuvai tikslinga pasirašyti gynybinę sutartį su JAV, iš savo pusės prisiimti įsipareigojimus, jei esame NATO šalis, galime pasinaudoti sutarties 5-uoju punktu, iškilus akivaizdžiam agresijos atvejui?
„Baltijos šalys dėl savo geografinės padėties yra ypač jautriame regione, todėl kalbama ne tik apie gynybos užtikrinimą, bet ir apie atgrasymo priemones. Gynybos sutartis su JAV būtų labai efektyvi atgrasymo priemonė. Ne veltui Rusija šios sutarties labai bijo ir jau aktyviai veikia šia tema informacinio karo fronte“, – pastebėjo mokslininkas.
Pažymėtina, kad kitų metų kovą baigiasi 2002 metais pasirašyta Lietuvos ir JAV sutartis dėl masinio naikinimo ginklo platinimo prevencijos.
“Rusija bando pavaizduoti, esą NATO pajėgų stiprinimas Baltijos regione skirtas erzinti Rusiją, nukreiptas prieš šią šalį. Iš tiesų, jei ne agresyvi Rusijos politika kaimyninių šalių atžvilgiu, agresija prieš Gruziją, Ukrainą – nereikėtų ir atskiros gynybinės sutarties su JAV“, – teigė politikos ekspertas.
Analogiškas sutartis su JAV rengia ir Estija, Latvija. Lenkija gynybinio bendradarbiavimo sutartį pasirašė dar 2009 metais. Sutartis galiotų 10 metų.
Gynybinio bendradarbiavimo sutartį su JAV turės patvirtinti Lietuvos Seimas. Ar šiuo atveju neiškils kliūčių, turint omenyje kai kuriuos anksčiau išsakytus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų skeptiškus pasisakymus dėl NATO karinio bendradarbiavimo?
„Debatų, visokių pasisakymų Seime turbūt bus, tačiau nematai kliūčių, kad sutartis būtų patvirtinta. LVŽS vadovai aiškiai pasakė, kad gynybos ir užsienio politika bus derinama su prezidente. Užsienio politikos strategija nebus keičiama. Pagaliau, neseniai darytos apklausos parodė, kad 80 proc. Lietuvos piliečių remia NATO strategiją“, – priminė L.Kojala.