„Kad mano vardas atsidūrė tarp kandidatų, gailiu tik
išreikšti dėkingumą, bet tikrai atkovojusieji laisvę buvo namie,
Lietuvoje. Man, kaip ir daugeliui kitų, buvusių už Lietuvos ribų,
visas darbas buvo talkininkauti tautai prieiti prie tų žmonių,
kurie turėjo įtakos laisvės išsaugojime visame pasaulyje, ir mes
tą darėme visais galimais būdais. Aš lenkiuosi ir dėkoju už tą
galimybę, kadangi svarstoma mano kandidatūra, ir aš tai priimu ne
tik kaip asmeninę, bet aš galvoju, tai išreikšta (padėka) visai
išeivijai, kuri talkininkavo lietuvių tautai jos kruvinoje kovoje
už laisvę, ir tai parodo visos tautos vieningumą“, – BNS
trečiadienį sakė V.Adamkus.
Kartu jis sakė, kad Laisvės premija priklauso kiekvienam
žmogui, ir tai „tam tikras rodiklis visai tautai, kuriuo keliu eiti
į ateitį“. „Aš manau, kad Lietuva per savo 25 metus įrodė
savo pajėgumą būti laisvos bendruomenės nariu, ir esu tikras, kad
tuo keliu eidami pasieksime, ko kiekvienas iš mūsų, suprasdamas
tikrąją laisvės prasmę, siekiame ir tikimės, kad ji bus
įgyvendinta“, – kalbėjo kadenciją baigės prezidentas.
Seimo komisija šiemet Laisvės premiją siūlo įteikti dviem
politikams: kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui už 2016
metus ir pirmajam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui
Landsbergiui už 2015 metus.
Sovietų okupacijos metus Jungtinėse Valstijos praleidęs
V.Adamkus grįžęs į Lietuvą dvi kadencijas ėjo prezidento
pareigas ir daug prisidėjo prie Lietuvos įsitvirtinimo Vakaruose
prisijungiant prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO.
Seimo komisija pernykštei premijai buvo pasiūliusi
V.Landsbergį, tačiau tą siūlymą atmetė praėjusios kadencijos
Seimas. Seimo teisininkai galimybę įteikti pernai nepaskirtą
premiją buvo įvertinę skeptiškai, tačiau komisijos nariai
laikėsi pozicijos, kad įstatymas, nors ir pavėluotai, turi būti
įgyvendintas.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų
laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant
demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už
Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir
suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti
Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs
juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus
teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų
rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama
kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos
minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui
Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui
Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui,
dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui
Michnikui.