„Partnerystės institutas, kai kuria prasme atrodo, kad yra perteklinis. Tuos dalykus galima išspręsti kitais Civilinio kodekso sprendimais“, – sako ministras.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir L. Kukuraičio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Kaip jums sekasi?
– Labai įtemptai. Begalės darbų, kuriuos staiga reikia padaryti – biudžeto svarstymas, įstatymų paruošimas tam, kad nuo sausio 1 d. įsigaliotų. Taip ir sekasi.
– Jūs ir neslepiate, kad ne viską išmanote. Komandą jau susibūrėte?
– Formuojam. Džiaugiuosi, kad kai kurie žmonės atsiliepė. Stuburas formuojasi, dar reikės su kai kuriais žmonėmis pakalbėti. Man suteikta pilna laisvė, tai buvo viena sąlygų, kodėl apsisprendžiau eiti į ministrus – galėsiu formuoti komandą.
– Ar daug permainų bus ministerijoje?
– Dėl postų nekalbama, bendrai yra nuostata, kiek galima valdymo aparatą ir įstaigas peržiūrėti ir optimizuoti veiklą. Kalbėsimės su premjeru, galbūt pasitvirtinsime bendrąsias gaires visoms ministerijoms ir veiksim kartu.
– Šiandien buvo nuspręsta, kad vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų didės apie 20 eurų, tai 5 eurais daugiau, nei buvo numatyta anksčiau. Tai numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Kodėl ne 40 eurų, kaip buvo žadama valstiečių ir žaliųjų programoje?
– Buvo žadėta 40 eurų nuo liepos 1 d. Atidėjime, kuris vyksta su dalimi socialinio modelio – Darbo kodekso dalimi, jei atsidėtų ir pensijų indeksavimo dalis, nuo liepos 1 d. būtų skiriama 40 eurų. Pažadas šiems metams pensininkams yra ištęsiamas, nereikia baimintis, kad tik 20 eurų.
Kadangi pensijos indeksuotos, o darbo rinkos ir darbo užmokesčio tendencijos yra augančios, indeksavimas yra su bendromis iš darbo užmokesčio ateinančiomis pajamomis, labai tikėtina, kad nuo kitų metų pensija paaugtų dar 20 eurų.
Žmonės miršta, visuomenė senėja, tai norisi, kad kiek galima greičiau žmonės pajaustų vertę. Dėl to su indeksavimu ir kitų metų augimu žmonės gaus tą pačią sumą, kuri buvo žadėta ir net su nuostata, kad kiekvienais metais ta suma bus peržiūrima ir padidinama.
– Visuomenė senėja, „Sodra“ ir dabar ne visais atvejais patempia finansinius valstybės įsipareigojimus. Tam, kad nuo kitų metų sausio 1 d. pensijos būtų padidintos 20 eurų, prireiks 167 mln. eurų. Jūs esate tikras, kad valstybė pajėgi prisiimti finansinę naštą dėl pensijų padidinimo?
– Ji pajėgi. Esminis apsisprendimas indeksuoti – surišti su darbo pajamomis, kurios yra bendrai valstybėje. Tai yra orus ir teisingas santykis su pensininkais. Pastaraisiais metais pensijos būdavo keliamos iš politikų malonės. Dalies pensininkų perkamoji galia yra labai nukritusi, santykyje su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Dabar tą santykį reikia atstatyti kiek galima daugiau. Sukuriama formulė, kad pensija artimiausius metus turėtų nuolat didėti. Daugėja dirbančiųjų, darbo užmokestis auga, automatiškai didėja ir pensijos. Tai oru ir teisinga.
– Iš kur gausite papildomų pinigų?
– Pensijų indeksavimas numatytas valstybės biudžete, tiek, kiek iš valstybės biudžeto reikia pridėti, bus pridedama. Reikia pasidžiaugti, kad pirmą kartą per 10 metų ateinančių metų „Sodros“ biudžetas yra subalansuotas. Jei nesikeis geopolitinė situacija, artimiausius 3-4 metus yra numatytas ir pensijų augimas.
– Vyriausybės programoje numatyta ilginti nedarbo pašalpos mokėjimo trukmę ir didinti pačias pašalpas. Koks šio siūlymo tikslas? Turėti daugiau gyvenančių iš pašalpų?
– Darbo užmokestis turėtų didėti, siekiama, kad pajamų nelygybė Lietuvoje sumažėtų. Ji mažėja tada, kai didžiosios visuomenės dalies – vidurinės klasės, pajamos auga. Rimti ekonomistai kalba apie tai, kad vienas iš būdų, kaip auginti vidurinės klasės pajamas – kelti pašalpas.
Tada ir privatus, ir valstybinis sektoriai, siekdami, kad žmonės nesukristų į pašalpas, stengsis kelti algas. Toks dėsningumas. Pašalpos buvo neindeksuotos ir nekeltos eilę metų. Žmonės, kurie gauna pašalpas, net ir jas gaudami, gyvena giliame skurde.
– Pašalpos neskatina jų dirbti.
– Sutinku, bet valstybė yra konstituciškai įsipareigojusi padėti žmonėms užsitikrinti bent bazinius poreikius. Mes tą ir turim daryti. Kaip padidinti norą įsidarbinti? Šalia pašalpų didinimo reikia maksimaliai padidinti darbo užmokestį. Kalbame apie nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio kėlimo, Seimas ties tuo labai rimtai dirba.
Kalbamės su darbdaviais, kad jie susitartų su asocijuotomis struktūromis, kad visos vienu metu kilstelėtų darbo užmokestį. Tada atsiras galimybė žmones ištraukti iš skurdo.
– Premjeras S. Skvernelis kalbėjo, kad didžiausias dėmesys bus kreipiamas į šeimą. Kalbama apie tai, jog reikia sukurti atskirą programą, į kurią įeitų vadinamieji vaiko pinigai, motinystės išmokos, ir kiti dalykai. Ką konkrečiai esate numatę dėl šių klausimų? Tarkim, ar vaiko pinigai bus didinami?
– Šioje Vyriausybės programoje labai daug pastangų skiriama šeimos stiprinimui. Suvokiama, kad stipri šeima yra visuomenės pagrindas, tai veikia ir demografinę situaciją. Numatyta kurti kompleksinę šeimos programą. Mano rūpestis bus, kad tai nebūtų tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o horizontalus veiksmas, nes visos ministerijos turi ryšį su šeima.
Vaiko pinigai yra pažadėti, tiesa, šiais metais jie neatsiras, nes biudžetas jau buvo paruoštas ir mes turėjom kelias dienas jį svarstyti. 2018 m. vaiko pinigai planuojami, premjeras apie perspektyvas kalbasi su finansų ministru. Specialistai kalba, kad šeimai svarbiausia sudaryti kuo palankesnes darbo ir šeimos derinimo sąlygas. Lyginant su Europa, mes unikaliai daug laiko skiriam vaiko auginimui. Reikia padaryti, kad būtų kiek galima daugiau darželių, vaikų užimtumo grupių, kad kuo greičiau atsistatytų rimtos šeimos pajamos.
– Ką reiškia daugiau darželių? Daugiau steigti?
– Savivaldybinių, taip. Savivaldybės jau daro nemažai, bet turėdami nacionalines, struktūrines Europos lėšas, galime paskatinti atsirandančių, reikalingų paslaugų kiekį šeimoms, kurios jas sustiprintų. Šeimai, išgyventi Lietuvoje, jei ji neturi paramos, yra labai nelengva.
– Jūs pats esate pripažinęs, kad su penkiais vaikais yra labai sunku išgyventi, išlaikyti šeimą. Visuomenėje iš karto atsirado nuomonių, kaip gi tada jums seksis dirbti ministru?
– Mūsų troškimas patiems viską nuveikti atveda iki labai rimtų pasekmių – vyrai, žmonos nebeatlaiko, šeimos skiriasi, nes įtampa yra per didelė. Jei šeimose daugiau remtumėmės vieni į kitus, į natūralią šeimą ir neformalių šeimų tinklą, būtume daug saugesni, net ir turėdami mažiau pajamų, būdami su daugiau vaikų. Tomis paslaugomis norisi skatinti šeimas labiau atsiverti, sujungti vienas su kitomis, kad saugumas kiltų ne tik iš pajamų.
– Koks jūsų požiūris į institucinę globą? Ar palaikote prezidentinę politiką, kad vaikų namų neturėtų likti?
– Vienareikšmiai, tačiau kelias iš bet kokio institucinio veikimo į bendruomeninį yra ilgas. Tai ne tik infrastruktūriniai sprendimai, bet ir kultūriniai. Tai suvokimas, kad ne valstybė, kurdama institucijas, išgelbės žmones, o mes, kaip bendruomenė galim padėti vieni kitiems. Tam, kad vaikai išeitų iš institucijų, reikalinga, kad šeimos priimtų vaikus. Šis kultūrinis virsmas yra ilgalaikis, bet jis yra pamatinis tiek dėl pačių vaikų, tiek dėl bendruomenės.
– Tačiau jūs turėsite dirbti su šūkiu „Lietuva be vaikų namų 2024“. Vadinasi, įrankiai turės atsirasti, šeimos turės būti skatinamos globoti arba įsivaikinti.
– Jau dabar nuo sausio 1 d. nebebus galima kūdikių apgyvendinti vaikų namuose, o tai reiškia, kad jie turėtų apsigyventi šeimose. Tačiau tam dar nėra pasiruošta.
Socialinė žinia visuomenei, kad padėkime vaikams ir įsipareigokime, jos nepasiekė. Jau nekalbant, kad įstatymiškai nesureglamentuota, kas yra socialinis globėjas. Dabar kūliais verčiamės, kad tai būtų padaryta. Teisinga tendencija, bet daug kur vėluojame, reikia stiprinti, skatinti, kaip galima greičiau daryti darbus ir tikėtis, kad šeimos, bendruomenė atsilieps.
– Buvo daug diskusijų, kas turėtų būti šeima, tai visada bandoma įteisinti įstatymais. Jūsų manymu, kas yra šeima?
– Mano asmeninėmis vertybėmis tikrai manau, kad šeima yra tada, kai du žmonės įsipareigoja vienas kitam. Tai paprastai yra santuokos būdu, yra aiškus įsipareigojimas rūpintis vienas kitu tiek skausme, tiek džiaugsme, taip pat ir savo vaikais.
Šeima yra kylanti iš santuokos, tačiau giminystės ryšiai, kurie nutinka, kai atsiranda vaikas vienišai moteriai, irgi yra šeima. Kitos grupės, kaip jos gyvena, tikrai neturėtų būti diskriminuojamos, turi būti atrasti civiliniai, turtinius klausimus sprendžiantys sprendimai.
– Ar tai reiškia, kad jūs už homoseksualų partnerystę?
– Partnerystės institutas, kai kuria prasme atrodo, kad yra perteklinis. Tuos dalykus galima išspręsti kitais Civilinio kodekso sprendimais.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
