Juk bent vienas iš keturių Lietuvos gyventojų yra davęs kyšį, kaip skelbia „Transparency International“. Ir vos septyni procentai iš šio ketvirtadalio apie tai pranešė atitinkamoms institucijoms.
Ei, kažkas čia nesutampa! Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) viešai giriasi, kad ja pasitiki net 55 procentai gyventojų, o štai apie kyšius ir kyšininkus nepranešinėja. Kodėl? Kad naudos – lyg iš ožio pieno.
Apie subliūškusius STT tyrimus galima parašyti daugiau tomų, nei turi storiausios enciklopedijos. Švariame Raseinių vandenyje žadėtų nuodų nerado, apdergė Birštono merę N.Dirginčienę ir nieko nepešė, o lobistą A.Romanovskį keletą metų tampė už nieką. Ir tai – tik menka dalis istorijų, kuriose agentai apsijuokė.
Ei, o kaip dėl politinių bylų? Vijūnėlės dvaras – šūvis pro šalį. Europarlamentarui R.Paksui irgi, atrodo, jokie kaltinimai nepareikšti. Kas dedasi su neva kyšininku E.Masiuliu, išvis niekam neaišku. O taip girtasi...
Naujausias grobis – Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius R.Pudževelis, esą kaip kyšį gavęs visą namą. Ar pavyks įrodyti, ar vėl audra stiklinėje?
Eilinis pilietis, įteikęs vokelį su pora šimtinių kokiam valdininkui už reikalingą parašą, gal ir norėtų paskambinti STT karštąja linija, nes sąžinė kirba.
Bet kam trukdyti tokiais niekais uoliuosius agentus? Juk jie užsiima kur kas stambesniais – „valstybinės“ svarbos reikalais. Pučiamais, bliūkštančiais, lopomais ir vėl pučiamais.
Tad kol liejasi politiniai užsakymai ir triūsia jų vykdytojai, ta smulki korupcija niekam ir nerūpės. O juk ji prasideda būtent nuo menko kyšio. Sunku patikėti, kad kas ketvirtas praeivis kam nors yra pasiūlęs po namą.
Gal todėl pernai STT pastangomis pradėti vos 77 ikiteisminiai tyrimai. Kukloka, kai iš biudžeto buvo skirta 7,435 mln. eurų. Kiekvienam tyrimui kone po 100 tūkst. eurų išeina.
