Šis klausimas buvo įtrauktas į Lenkijos parlamento ketvirtadienio darbotvarkę, tačiau apie tai paskelbus „Lietuvos rytui“ ir kilus šurmuliui mūsų šalies diplomatiniuose ir politiniuose sluoksniuose – išbrauktas. Tai ketvirtadienį ryte patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos ambasada Varšuvoje skalambijo pavojaus varpais ir beldžiasi į visų svarbiausių institucijų Vilniuje duris dėl Lenkijos Seime svarstomų įstatymų pataisų. Jose lietuvių ir ukrainiečių nacionalistai prilyginami vokiečių naciams ar rusų šovinistams.
Didelę baimę mūsų šalies diplomatams kelia ir šis sulyginimas, ir tai, jog Lenkijoje iškils pavojus kone visiems lietuviškiems paminklams ar istorinių įvykių įamžinimo vietoms.
Projektas atkeliavo iš Senato
Kažkada strateginę partnerystę skelbusių Lietuvos ir Lenkijos santykiai jau senokai tokių neprimena. Žinoma, ekonominiai, kultūriniai ryšiai, bendradarbiavimas karinėje srityje toliau vyksta, kartais surengiami ir aukštų pareigūnų susitikimai.
Tačiau ryšiai politiniame lygyje jau seniai primena gilų įšalą be jokių abipusių mėginimų jį atitirpdyti. O dabar – dar vienas Varšuvos akibrokštas.
Lenkijos Seime turėjo būti svarstomas įstatymo projektas „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ atkeliavo iš Senato rūmų.
Lenkijos parlamento komitetai, kontroliuojami dabartinių valdančiųjų dešiniųjų, pateikė įvairių pataisų bei papildymų, tarp kurių ir tokia: „Kita totalitarine santvarka laikomi fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.
„Ukrainietiškas nacionalizmas“ čia greičiausiai paminėtas todėl, kad tarp Lenkijos dešiniųjų ir jų ideologinių giminaičių Ukrainoje atsinaujino nesutarimai dėl kruvinų abiejų tautų santykių XX amžiuje.
O „lietuviškas nacionalizmas“, matyt, atspindi analogišką neigiamą kai kurių Lenkijos valdančiųjų požiūrį ir į kitą kaimynę.
Ambasadorius kėlė aliarmą
Sunerimęs dėl šių pataisų Lietuvos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius trečiadienį išsiuntė skubų laišką į Vilnių.
Tarp laiško adresatų – Prezidentūra, visa Užsienio reikalų ministerijos vadovybė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkai Juozas Bernatonis bei Gediminas Kirkilas, Vyriausybės kanceliarija, premjero Sauliaus Skvernelio komandos nariai ir net Krašto apsaugos ministerijos vadovybė.
Prašydamas, kad V.Pranckietis nusiųstų laišką Lenkijos Seimui ir Senatui, Š.Adomavičius labiausiai nuogąstauja, jog tomis įstatymo pataisomis būtų galima manipuliuoti.
„Lenkijos savivaldybėms ir vietinės valdžios administracijai būtų sudaryta galimybė, pavyzdžiui, nugriauti esamus paminklus, istorinių įvykių įamžinimo vietas (tiesa, tai būtų netaikoma palaidojimo vietoms), nebūtų galima atidengti naujų paminklų, obeliskų, gatvių pavadinimų, jei būtų įvertinta, kad jie neatitinka įstatymo reikalavimų“, – rašo ambasadorius.
Kalti ir vieni, ir kiti?
Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto vadovas G.Kirkilas „Lietuvos rytui“ patvirtino gavęs Š.Adomavičiaus laišką ir tvirtino, kad diplomatiniais kanalais Lietuvos valdžia jau esą „pareiškė susirūpinimą“.
„Reikia tikėtis, kad sveikas protas nugalės. Tačiau tenka tik apgailestauti, kad tokios iniciatyvos apskritai atsiranda. Aš apskritai labai skeptiškai vertinu politikų bandymus kištis į istorijos vertinimą.
Tai dažniausiai vyksta tuomet, kai politikai negali pasigirti kokiais nors realiais darbais. Matyt, taip yra ir šiuo atveju.
Be to, tai tikriausiai atspindi ir dabartines Lenkijos vidaus politines kovas bei įtampą“, – sakė G.Kirkilas.
Paklaustas, ar tokie dalykai atspindi ir bendrą Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių būklę, Seimo vicepirmininkas atsakė teigiamai.
„Tie santykiai, kaip čia pasakyti, dabar tokie apvytę. Jų apskritai beveik nėra, pirmiausia parlamentų lygiu. Neveikia bendra asamblėja, nesusitinka Seimų komitetai.
Štai praėjusios kadencijos pabaigoje, rudenį jau buvome sutarę dėl Europos reikalų komitetų susitikimo. Bet lenkai paskutinę akimirką jį atšaukė – esą dėl to, kad pas mus rinkimai. Dabar vėl parašiau laišką, laukiu atsakymo“, – atsiduso G.Kirkilas.
Anot politiko, tokią būklę iš dalies lemia ne tik Lietuvos nesugebėjimas išspręsti pavardžių rašybos dokumentuose ar kitų Varšuvai rūpimų problemų, bet ir pačios Lenkijos valdžios elgesys. Esą kaimynai labiau klauso radikaliojo Lietuvos lenkų vedlio Valdemaro Tomaševskio, kuriam durys atsidaro lengviau nei kitiems.
