Teisėjos Liubos Kymantienės nuomone, nusižengimo sudėties abiejų medikų atžvilgiu nenustatyta. Tiesa, šį sprendimą dar galima apskųsti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas nedvejodamas atsakė naujienų portalui lrytas.lt, kad taip ir bus padaryta.
Sprendimas priimtas praėjus lygiai metams nuo didžiulį skandalą sukėlusios D.Gineikaitės avarijos, kuri įvyko 2015 metų gruodžio 19 dieną. Kauno klinikinės ligoninės (KKL) medikai įtariami padėję nuslėpti jos girtumą.
Svarstant administracinę bylą, lapkričio pabaigoje dėl melagingų parodymų teikimo vienodos 289 eurų dydžio baudos buvo skirtos KKL Priėmimo skyriuje budėjusiam gydytojui Artūrui Šulniui ir slaugytojai Salomėjai Skersienei.
A.Šulnius prisipažino nešvarioje kraujo mėginių sukeitimo istorijoje veikęs savarankiškai, o ne palieptas ligoninės vadovų. Jis davė nurodymą slaugytojai S.Skersienei antrą kartą paimti iš D.Gineikaitės kraujo, kai NŽT vadovė jau buvo išsiblaiviusi.
„Esu patenkintas, tiesa nugalėjo. Jokių neteisėtų nurodymų A.Šulniui aš nedaviau“, – tvirtino K.Grigonis. G.Abeciūnas išklausyti sprendimo paskelbimo neatvyko.
Paklaustas, ar A.Šulnius liks dirbti ligoninėje, K.Grigonis atsakė, jog tai priklausys nuo baudžiamosios bylos proceso rezultatų. D.Gineikaitės istorijoje yra ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo, kurioje įtarimai pareikšti Kauno klinikinės ligoninės medikams ir pagrindinei skandalo herojei.
„Vado“ žmogų „kultūringai aptarnavo“
Teisėsaugos dokumentuose parašyta, jog G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą. Tuometė Nacionalinės žemės tarnybos direktorė, nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais (įpūtė 1,66 promilės, tai – vidutinis girtumo laipsnis), puolė karštligiškai ieškoti pagalbos.
Pareigūnai turi informacijos apie D.Gineikaitės skambučius jos pažįstamam G.Abeciūnui – NŽT vadovės pokalbių prieš avariją nuspręsta slapta klausytis, įtariant, jog jos vadovaujamoje tarnyboje vyksta aferos.
Darant legalius įrašius, užfiksuoti ir D.Gineikaitės pokalbiai su G.Abeciūnu iškart po eismo įvykio.
D.Gineikaitė avariją sukėlė šeštadienį. Dėl jos G.Abeciūnas ne darbo dieną skambino dviem savo pavaduotojams, iš pradžių – Gražinai Žiedelienei, o pastarosios neradęs – K.Grigoniui.
K.Grigonis tučtuojau paskambino savo tiesioginiam pavaldiniui A.Šulniui – pasakė, jog į ligoninę pasitikrinti blaivumo atvyks „vado“ žmogus, kurį reikia „kultūringai aptarnauti“.
Gydytojas tapo itin nekalbus
Kai iškilo nešvari istorija apie mėginimus sukeisti kraujo mėginius, ligoninės vadovybė ėmė tvirtinti apie savo nekaltumą. Kaltę pripažino tik žemesnės grandies medikai – A.Šulnius, kuris, kiek žinoma, anksčiau net nepažinojo D.Gineikaitės, ir slaugytoja S.Skersienė.
A.Šulnius jau pripažino savo kaltę administracinėje byloje, nieko neišdavęs, gali būti, kad taip pasielgs ir šiuo metu tiriamoje baudžiamojoje byloje.
Gydytojas nenoriai šnekėjo apie skandalingus įvykius, susijusius su D.Gineikaite. Kai naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo, ar jam skambino Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas K.Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, A.Šulnius išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau nieko nepasakoti.“
G.Abeciūnas ir K.Grigonis aiškino veikę pagal įstatymus, jokių neteisėtų nurodymų nedavę: buvo kalbama, kad kraujo būtų paimta laikantis nustatytos tvarkos, o kad jo tyrimas būtų informatyvus ir objektyvus, tai reikia padaryti per valandą.
Kad įvyko kažkas „ne taip“, vadovai tikino sužinoję tik gruodžio 21-ąją, iš žiniasklaidos. Jie nekalti, o A.Šulnius neva veikė savarankiškai.
Kodėl direktorių domino kraujo grupės?
„Telefonu jūs klausinėjote D.Gineikaitės apie kraujo grupes, patarėte jai į ligoninę vykti su žmogumi, kuris turi vienodą kraujo grupę“, – viename posėdžių atkreipė dėmesį Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G.Abeciūno administracinę bylą nagrinėjanti Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė.
D.Gineikaitei pasiteiravus, ar jai važiuoti su savo tėvu, G.Abeciūnas atsakė: „Taip, važiuok.“
L.Kymantienė, susipažinusi su teisėsaugos institucijų pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, pareiškė, jog G.Abeciūnas davė D.Gineikaitei patarimus ir pasiūlymus. Anot teisėjos, nuskambėjo ir pasiūlymas paimti jos tėvo kraujo.
D.Gineikaitė į ligoninę atvyko su savo tėvu.
Gauta duomenų, jog Priėmimo skyriuje jie abu prašė, kad būtų paimta tėvo kraujo, nes sutampa kraujo grupė.
Budintis gydytojas A.Šulnius tai padaryti atsisakė, tačiau jį paveikė viešnios maldavimai ir ašaros. Medikas pareiškė jai, kad atvyktų į ligoninę kitos dienos, 2015 metų gruodžio 20-osios, rytą. Tokiu būdu A.Šulnius esą norėjo nuraminti D.Gineikaitę.
Kitą dieną iš D.Gineikaitės, jau blaivios, slapta buvo antrą kartą paimta kraujo.
Pirmas kraujo mėginys su promilėmis, avarijos dieną paimtas pagal visas taisykles, atsidūrė šalia ligoninės slaugytojos S.Skersienės namų esančioje šiukšliadėžėje – jį rado Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Baudžiamoji byla juda vėžlio žingsniu
Generalinė prokuratūra iš pradžių iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, bet vėliau nusprendė, jog klastojimo epizodas vertas tik administracinės nuobaudos.
Baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo piktnaudžiauti tyrimas vyksta jau metus. Įtariamaisiais byloje tapo D.Gineikaitė, K.Grigonis, G.Abeciūnas, naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, ir gydytojas A.Šulnius.
Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovo pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemonę pusketvirtų metų.
