Anot jo, dabar tokios institucijos nėra, todėl pasitaiko, kad
sprendimų priėmėjai laiku negauna būtinos informacijos, nesulaukia
specialistų siūlymų dėl būtinų sprendimų.
„Kažkada buvo labai seniai panašus Krizių valdymo centras (ne
prie Vyriausybės), bet jis buvo panaikintas. Dabar kada įvyksta
šalyje arba už jos ribų ekstremali situacija, nėra mechanizmo
aukščiausiu lygiu sprendimų priėmėjams gauti laiku informaciją
ir priimti sprendimus“, – BNS sakė Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, taip pat nesą veiklos koordinavimo tarp valstybės,
Vyriausybės institucijų, bręstant krizei.
„Kalbame pirmiausia apie geopolitines peripetijas. Reikalinga
stebėsena, analizė, sprendimų priėmimo projektai, kad specialistai
galėtų pasiūlyti sprendimų priėmėjams vieną ar kitą projektą,
kaip išvengti tos krizės, užkirsti kelią arba jai įvykus, kokiu
būdu turėtų būti sprendžiama“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot jo, centre dirbtų pora etatinių darbuotojų, o kitus
deleguotų valstybės institucijos.
„Skirtingos institucijos deleguotų savo žmones, būtų
Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje vienas arba du darbuotojai –
lyderis ir galbūt vienas techninis darbuotojas, ir būtų deleguoti
iš specialiųjų institucijų žmonės“, – svarstė premjeras.
„Sakykime, buvo nelaimė, kai lėktuvas nukrito Baltijos
jūroje, kada vyksta labai stambaus masto teroro aktai užsienio
valstybėse. Labai svarbu kibernetinės, informacinis atakos, poveikis
iš Rytų pusės. Turime turėti ir reikalingą informaciją, ir
siūlymus sprendimams priimti“, – aiškino S.Skvernelis.