„Be jokios abejonės, tas klausimas yra nuolat primenamas. Čia
yra ir dėl GPM dalies, bet ir investuojant į infrastruktūrą, mes
labai aiškiai matome, kad Vilniuje skaičiuojant vienam gyventojui
pagal realius poreikius žymiai mažiau tenka nei bet kokiam kitam
Lietuvos miestui arba savivaldybei. (...) Čia Vilnius iš tikrųjų
yra labai smarkiai vis dar nuskriaustas netgi po Konstitucinio Teismo
sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė R.Šimašius.
„Dėl tos optimalios (GPM – BNS) dalies reikia skaičiuoti
detaliai ir žiūrėti, na, bent pusė (surinko GPM – BNS) jei liktų,
tai būtų jau gerokai geriau. Nors akivaizdu, kad mes turėtume
kalbėti apie tikrą savivaldybių savarankiškumą“, – pridūrė
meras.
Konstitucinis Teismas pernai birželį paskelbė, kad Vilniui
tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja
Konstitucijai. 2016 metų biudžete GPM dalis Vilniui buvo sumažinta
2,05 proc. punkto iki 45,95 proc., tačiau miestas gauna tikslines
dotacijas, todėl bendri asignavimai jam padidėjo.
2017 metų biudžeto projekte Vilniui tenkanti GPM dalis
sumažinta dar 0,02 proc. punkto iki 45,93 procento.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugsėjį
patvirtino Vilniaus miesto ir Vyriausybės taikos sutartį dėl
anksčiau neišmokėtos GPM dalies miestui. Vyriausybė miestui per
trejus metus perves 55,8 mln. eurų (po 18,6 mln. eurų kasmet)
kompensaciją dėl negauto mokesčio, o savivaldybė atsisakė 2012
metais pareikštų reikalavimų grąžinti jai 271,9 mln. eurų.
Pirmoji iš Vyriausybės pagal taikos sutartį gauta GPM dalis
savivaldybei pervesta lapkričio pabaigoje, didžioji dalis gautų
lėšų (13,66 mln. eurų) buvo skirta skolai už šilumos ir karšto
vandens tiekimą bendrovei „Vilniaus energija“.